Leita ķ fréttum mbl.is
Embla

Bloggfęrslur mįnašarins, maķ 2011

Fiskveišistjórn ķ pólitķskri sjįlfheldu hjį Stalķnistum Ķslands

Actan, breskur lįvaršur sagši: Žaš er aušveldra aš gefa hundi bein, en nį žvķ aftur.

Įgętur Ķslendingur sagši: Fiskveišistjórnin var verst fyrst, smį versnaši svo žar til hśn varš óžolandi.

Ķ Rśsslandi var reyndur įętlanabśskapur  į žurru landi ... hjį Stalķn ķ landbśnaši, išnaši o.fl. 

Stalķnistar Ķslands hófu svo įróšur fyrir įętlanabśskap  meš žorskstofninn nešansjįvar (stęršfręšileg fiskifręši/fiskihagfręši) strax  eftir śtfęrslu landhelginnar 1975.

Stalķnistar Ķslands lofušu "gķfurlegri aušlindarentu" -  og 550 žśsund tonna jafnstöšuafla žorsks -  ef tekin vęru upp įętlanabśskapur žeirra um aš spara  veiši į smįžorski - "byggja upp stofninn" og fį žannig gķfurlegan įrangur  - eftir örfį įr....

Fyrsta reynslan varš eins og myndin sżnir

me_alvigt_7_ara_thorsks_vi_island.jpg

aš vaxtarhraši hrundi ķ žorskstofninum strax viš žessa fyrstu tilraunin.

Enn hefur ekki fengist rętt opinberlega - aš fagleg grundvallaratriši voru žarna žverbrotin -

Grundvallaratriši ķ fiskilķffręši eru aš veiša verši umtalsvert magn af smįfiski  ķ fiskistofni - ef stofninn į aš skila hįmarks afrakstri.

Žorskstofninn minnkaši sjįlfkrafa śr 1600 žśsund tonn 1980 -  vegna vaxtarhraša falls (5,3/4,2 =26%) ķ 1600 x 100-26% =.

  •  426 žśsund tonn vegna falls ķ vaxtarhraša 1980-1983
  •  334 žśsund tonn hurfu til višbótar 1980-1983   
  • Stofnstęrš 1983 męldist ašeins 830 žśsund tonn.

Kjarni mįlsins er aš hvorki žessum 426 žśsund tonnum - eša 334 žśsund tonnum = 760 žśsund tonnum  var landaš -og voru žvķ aldrei veidd. 

Kenningin (villureikningurinn) "ofveiši" er žvķ blekking.

Žessi grundvallaratriši voru og eru - hundsuš af Stalķnistum Ķslands

Mistökin 1983 voru aš greina fall ķ vaxtarhraša žorskstofnsins faglega rangt- sem "ofveiši", en žaš gerist žegar formślunni um įętlanabśskapinn er snśiš vitlaust ķ "įrlegu endurmati" og įrlegt frįvik reiknaš sem "ofveiši" į fiski sem aldrei var veiddur.

 - ķ staš žess aš višurkenna umtalsvert hękkašan dįnarstušul žorsks viš aukna frišun smįžorsks meš įętlanabśskapnum nešansjįvar

Žarna hófust mistökin ...

...- sem  viršast svo hafa oršiš krónķsk mistök... röng greining  įrlega  į žvķ hvaš fór śrskeišis ķ įętluninni

Ķ stuttu mįli mį segja aš žessi krónķsku mistök (įrlega) séu frekar einföld.

"Flöskuhįls" viršist myndast hjį smįžorski - žegar veišisvęši er lokaš og  ętluš "uppbygging" hefst.  Smįžorski fjölgar į svęšinu - en fęšan er įfram sś sama.

Mistökin višast žau - aš "gleyma"  grundvallaratriši ķ allri lķffręši. Stękkun fiskistofns getur aldrei oršiš - nema til komi aukin fęša ķ nįttśrunni - samfara meiri frišun.

Žvinganir um stękkun fiskistofns eins og frišun smįžorsk viršist bara hękka nįttśruleg afföll ķ stofninum.

  • 1972-1978 var um 45% veišiįlag og žorskstofninn stękkaši mikiš - viš žetta mikla veišiįlag... (sama og ķ Barentshafi 2000-2005)
  • 1980 var žvķ komin 25% sókn (400 žśs Tn veiši śr 1600 žśs Tn stofni) og allt įtti aš fara aš virka eftir formślunni.... en....
  • 1980-1983 hrundi vöxturinn og dįnarstušull  hękkaši.... meš minnkandi sókn.... (ķ raun)
  • vitlaust reiknašur "sóknaržungi" meš rangri frįviksmęlingu - er aušvitaš galin stęršfręši - žorskur sem drepst viš tilraunina er reiknašur sem "aukinn sóknaržungi" - žvķ formślu Stalķnista er vitlaust snśiš... 
  • 1992 geršist žaš sama... sterkir įrgangar (1983 og 1984)  įttu aš "byggjast upp"  - en tżndust... og mešalvigt 7  įra žorsks fór nišur ķ 3,5 kg....
  • 1999-2002 tżndust svo fręg 600 žśsund tonn... eins og oft hefur veriš fjallaš um hér ķ fyrri fęrslum
  • Nś er 20% sókn - eins og drap žorskstofninn viš Labrador śr hungri...

Nišurstašan var alltaf sś sama hérlendis - stórfellt veišitap įrlega ķ žorski  - viš žessa tilraunastarfsemi....

Ķ dag hefur žorskstofninn stękkaš - einkum eldri hluti stofnsins - žar sem aukiš fęšuframboš hefur oršiš hjį stóržorski - makrķll og sķld....  Žaš er engri "uppbygginu" aš žakka eins og sumir  reyna aš plata sjįlfa sig meš.... nįttśran sjįlf er žar aš verki....  žetta er ekki "aš žakka" Stalķnistum Ķslands.

Įhętta į sjįlfįti žorsks į smįžorski  VEX meš fjölgun stóržorsk. Einn 10 kg stóržorskur étur c.a. 25 stk 1 kg smįžorska į įri (24,5 kg).

Žetta  var nišurstaša skv. rannsóknum og doktorsritgerš Ólafs Kr. Pįlssonar fiskifręšings  - aš um 35% af fęšu stóržorsks vęru smįžorskur.

100 žśsund tonna EXTRA (óžarfa) stękkun žorskstofnsins meš 10 kg mešalvigt -  žarf žvķ aš éta žvķ 245 žśsund tonn af smįžorski  į įri -skv. žessum rannsóknum Dr. ÓKrP! 

Til hvers er žį veriš aš žvinga nįttśruna ķ žennan farveg - ķ staš žess aš auka veišar OKKAR į bęši smęrri og stęrri žorski?

Gagnstęš reynsla 

_orskur_i_barentshafi.jpg

Nżjasta reynsludęmiš ķ žessum grundvallaratrišum - er nś frį Barentshafi 2000-2011.

Žar var (sem betur fer) stóraukin sókn ķ smįžorsk  įrin 2000-2005 sbr mynd...žrįtt fyrir stanslausar hótanir Alžjóša hafrannsóknarrįšsins (ICES) um "hrun stofnsins" - ef žessi leiš vęri farin.

Ķ dag er "gamla sóknarmynstriš" aftur tekiš viš ķ Barentshafi af kreddukenningum Stalķnista ICES og Barentshafi er nś fyrst śthafa aš skila svipušu aflamagni  og įšur en "Stalķnisminn" var innleiddur žar.

Žaš er eiginlega grįtbroslegt - aš Rśssar skuli ķ raun hafa veriš fyrstir žjóša til aš brjótast undan  žessum nešansjįvar-Stalķnisma-ICES-  en žaš skammarlega er aš Ķslendingar hafa veriš leišandi ķ bošskap žessa įętlanabśskapar nešansjįvar innan ICES. 

fiskileysisgu_inn_bls_43_jpg.jpg

Hérlendis var  svipuš reynsla af mikilli sókn ķ smįžorsk įrin 1950-1970  -

eins og reynslan ķ Barentshafi nś... ef sagan er skošuš faglega - og af sanngirni - sbr. mešfylgjandi mynd sem eru sögulega faglegar stašreyndir um reynslu okkar Ķslendinga um mikiš sóknaržol žorskstofnsins žetta tķmabil įn nokkurrar merkjanlegrar "įhęttu".

Nišurstaša: 

Žaš viršist ekki hęgt aš stjórna sjįvarśtvegi  - eins og stóru dagheimili - meš pólitķskri ofstjórn aš sunnan - sem byggir į andvana fęddri kenningu sem ekki stenst.

Aukum žorskveišar, minnkum atvinnuleysi - aukum gjaldeyristekjur žjóšarinnar meš žvķ aš draga strax śr ofstjórninni.

Boltinn er hjį landbśnašar og sjįvarśtvegsrįšherra.

Grein eftir Kristinn Pétursson. 


mbl.is Męlt fyrir öšru frumvarpinu
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Įlit Jóns Steinssonar

galsjon.jpg

Eftir lestur įlit Jóns Steinssonar žį er ég enn frekar sannfęršur um įgęti beggja frumvarpa Jóns Bjarnasonar sjįvarśtvegsrįšherra.

Įstęšan er fyrst og fremst sś aš hinn góškunni fręšimašur Jón Steinsson sér hlutina lķkt og ašrir fręšimenn fyrr og nś innan įkvešins ramma žar sem allt er einsleitt og meš lķku svipmóti.

Ég er ķ engu sammįla slķkri fręšimennsku frekar en einhver fręšimašur héldi žvķ fram aš allir Tįlknfiršingar vęru raušhęršir meš brśn augu og bindindismenn.

Takk samt Jón, žetta var įgętis tilraun hjį žér.


mbl.is Ekki pantaš hjį Jóhönnu
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Aušsveipir žręlar og leigulišar Samherja hf

thraell_samherja_hf.jpg

Žaš er nęr öruggt aš žessi svo kallaša yfirlżsing įhafnar hefur veriš samin af forstjóranum sjįlfum og įhöfninni fyrirskipaš aš skrifa undir aš öšrum kosti yršu žeir reknir allir meš tölu og skipinu hent ķ brotajįrn.

Žegar skipiš er skošaš inn į vef Fiskistofu kemur żmislegt ķ ljós sem įhöfnin hefši įtt aš hafa meiri įhyggjur af ķ langan tķma heldur en smįvęgileg breyting į kvótakerfinu sem er ętluš žeim og afkomendum žeirra til heilla.

Fiskveišiįriš 2009/2010 hafši skipiš 3.672 tonn ķ śthlutušum žorskkvóta.

Fiskveišiįriš 2010/2011 hefur skipiš 587 tonn ķ śthlutušum žorskkvóta.

Śtgeršarmašurinn hefur greinilega žurft aš losa um nokkra milljarša ķ loftfimleikum sķnum į milli skipa og jafnvel į milli landa og heimsįlfa.

Skipiš er svo kölluš rusalakista Samherja hf, fyrir kvótabrask og  įhöfninni beitt eins og saušfé į hrjóstrugan akur ódżrra fiskitegunda.


mbl.is Skipsįhöfn mótmęlir frumvörpum
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Systursamtök LĶŚ - bśrtķkur Samherja hf

togari_1.jpg

Ekki var viš neinu öšru aš bśast frį Farmanna-og fiskimannasambandi Ķslands en aš žau ęršust yfir öllum smįvęgilegustu breytingum į kvótakerfinu.

Allir vita aš Įrni Bjarnason formašur samtakanna er bśrtķk Samherja hf, og beinlķnis settur žar inn sem slķkur til aš eyšileggja samtakamįtt sjómanna og gęta aš hagsmunum śtgeršanna gagnvart stjórnvöldum.

Žaš er löngu oršiš tķmabęrt aš leysa upp öll žessi svo nefndu systra og foreldrasamtök LĶŚ meš einfaldri lagasetningu.

Nżjustu fréttir af kjaramįlum sjįmanna eru žęr aš einn togari Samherja hf, silgdi į Žżskaland fyrir fįeinum vikum meš fullar lestar af karfa en leppfélag Samherja hf, keypi farminn af skipinu į 1,25 EUR pr.kg, en seldi sķšan į opinbera fiskmarkašnum ķ Žżskalandi į 3,4 EUR pr.kg.

Sjómannasamtökinn og Farmanna-og fiskimannasamtökin skipta sér ekki neitt af slķkum žjófnaši enda einungis til skrauts fyrir landsmenn vegna sjómannadagsins.


mbl.is Mótmęla kvótafrumvörpum
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Vaxandi įhętta į hruni ķ žorskstofninum ?

banka_thorskur_liu.jpg

Reikna mį meš vaxandi įhęttu į hruni žorskstofnsins ef veišar verša ekki auknar strax. 

Įstęšan er einkum sjįlfįt (hungur) ķ stofninum.

Samkvęmt ransóknum (doktorsritgerš) Ólafs Karvels Pįlssonar fiskifręšings étu einn 10 kķlóa žorskur 25 kķló af smįžorski į įri.

Žetta er ekki fullyršing heldur blįköld "stašreynd" žar sem stęršardreifingin ķ stofninum bendir ótvķrętt til žessa.


mbl.is Besti afli ķ netaralli
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Kristjįn Möller óttast hótanir LĶŚ

liu_apakottur.jpg

Kristjįn Möller fyrrum ekki-rįšherra Samfylkingarinnar er af žeirri teggund stjórnmįlamanna sem er hįšur frjįlsum framlögum Samherja hf, og Žormóšs-ramma hf.

Žessi tegund er ķ brįšri śtrżmingarhęttu og er žaš vel fyrir land og žjóš.

Honum er skķt sama um velferš žjóšarinnar enda sjįlfstęšismašur ķ ešli sķnu.

Legg til aš fjįrmįl žingmannsins verši tekin til sérstakrar ransóknar af rķkisendurskošanda.


mbl.is Óttast hagręn įhrif kvótafrumvarps
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Njóta sjómenn aušlindaaršsins ?

norskir fiskimenn

Tryggvi Žór Herbertsson, alžingismašur, skrifaši nżveriš grein ķ Fréttablašiš um "sorgarsögu almenninga". Greinin er ķ flesta staši góš. Žó er eitt atriši sem ég vil gera verulegar athugasemdir viš.

Ķ greininni segir Tryggvi: "Sį aušlindaaršur sem nś er ķ fiskveišum viš Ķslands skiptist milli śtgerša, sjómanna (vegna hlutaskiptakerfisins) og rķkisins ķ nokkuš jöfnum hlutum." Žetta fęr ekki stašist.

Eša réttara sagt, ekkert - hvorki kenningar né gögn - styšur žį stašhęfingu žingmanns aš hlutaskiptakerfiš leiši til žess aš hluti aušlindaaršsins renni til sjómanna.

Kjarasamningar sjómanna fela ķ sér aš laun sjómanna sveiflast meš aflaveršmęti. Žaš žżšir aš sjómenn eru aš taka į sig hluta af įhęttunni sem fylgir slķkum sveiflum.

norskur sjómašur

En žaš žżšir EKKI aš laun sjómanna séu hęrri aš mešaltali en žau vęru ef kjarasamningar žeirra vęru annars ešlis. (Eitt mikilvęgt tęki sem śtgeršarmenn nota til žess aš halda nišri launum žegar aflaverš er hįtt er sala į afla til tengdra ašila į undirverši.)

Tryggvi telur aš aušlindaaršurinn sé į bilinu 40 til 55 ma.kr. Ef stašhęfing hans um aš u.ž.b. žrišjungur aršsins renni til sjómanna er rétt, jafngildir žaš žvķ aš laun sjómanna séu um 15 ma.kr hęrri en žau vęru "į almennum markaši."

Ef žetta vęri rétt vęri aš stašaldri grķšarleg umframeftirspurn eftir plįssum į togurum. Raunin er aš žaš er, ef eitthvaš er, skortur į til dęmis vélstjórum.

Laun sjómanna eru tiltölulega hį. En störf žeirra eru erfiš, hęttuleg og kalla į langdvalir frį fjölskyldu. Fyrir slķkt žarf aš borga vel. Žaš breytist ekki žótt veišigjald verši hękkaš. Vitaskuld er umframeftirspurn eftir "góšum plįssum". En žaš į viš ķ öllum geirum.

norskur fiskibįtur

Ef stašhęfing Tryggva vęri rétt myndi hśn žżša aš verulegar breytingar į fiskveišistjórnunarkerfinu myndu lękka laun sjómanna. Žetta eru ein af falsrökunum sem LĶŚ hefur staglast į ķ mörg įr til žess aš hręša sjómenn og grafa undan stušningi viš breytingar ķ sjįvarśtvegi į landsbyggšinni.

Góšur męlikvarši į aušlindaaršinn er verg hlutdeild fjįrmagns (e. EBITDA) aš frįdreginni 8% įrgreišslu. Žessi stęrš hefur einmitt veriš um 45 ma.kr sķšustu įr.

Ef veišigjald er mišaš viš žessa stęrš mun žaš ekki hafa nein bein įhrif į laun sjómanna žar sem laun hafa žį žegar veriš dregin frį upphęšinni sem veišigjaldiš leggst į. (Žetta er frįbrugšiš nśverandi veišigjald sem leggst į aflaveršmęti.)

norskir fiskhjallar

Lķklegustu įhrif breytinga vęru hękkun į launum sjómanna til skemmri tķma (žar sem allur afli myndi fara į markaš) og engin įhrif til lengri tķma.

Žaš er rangt hjį Tryggva aš sjómenn njóti aušlindaaršsins. Ķ dag rennur allur žorri aušlindaaršsins óskiptur til śtgeršarmanna. Sjómenn fį lķkast til ekkert.

Greišslur śtgeršarinnar til rķkissjóšs nęga varla fyrir žeim kostnaši sem rķkiš ber viš aš halda śti kvótakerfinu.

Žetta įstand eru LĶŚ-menn skiljanlega tilbśnir aš verja meš kjafti og klóm. Žeir vķla žaš til dęmis ekki fyrir sér aš halda kjarasamningum allra launamanna ķ gķslingu.

bjarmi nķelsson sjóhundur

Nęstu mįnuši veršur hart barist um sjįvarśtvegsmįl. LĶŚ mun beita alls kyns hręšsluįróšri sem į ekki viš rök aš styšjast.

Žaš veršur sagt aš laun sjómanna lękki, aš fyrirtęki leggi upp laupana ķ hrönnum, aš bankarnir hrynji, aš sjįvarbyggšir leggist ķ eyši, og svo framvegis.

Ekki lįta glepjast. Ķ raun geta breytingar - ef žęr eru rétt śt fęršar - aukiš hagkvęmni og bętt rekstrarumhverfi ķ sjįvarśtvegi jafnframt žvķ aš auka tekjur rķkisins sem žį getur bętt žjónustu og lękkaš skatta.

Grein eftir Jón Steinsson ķ Fréttablašinu 5. mai 2011.


Einar K. Gušfinnsson ętti aš hętta ķ stjórnmįlum

einar k. gušfinnson klappstżra hrunsins į ķslandi og sérlegur sérleg bśrtķk lķś

Einar K Gušfinnsson alžingismašur EKG)  ętti aš hętta ķ stjórnmįlum. Sérstaklega ętti mašurinn aš hętta aš žvašra um sjįvarśtivegsmįl.

Žar er hann bśinn aš valda nęgum skandal meš skipulögšu ašgeršarleysi sem rįšherra - skildi viš sjįvarśtveg stórlega ofskuldsettan  - veišiheimildir allt of litlar og of margar fisktegundir ķ aflamarki. 

Nišurstašan ķ dag -  af stjórnleysi EKG - er allt of margar sjįvarbyggšir ķ uppnįmi - stórfelld röskun ķ sjįvarbyggšum sem eru ķ raun rjśkandi rśstir samfélagslega - og flest śtgeršarfyrirtęki ofskuldsett.

Sjį pistil Kristins Péturssonar hér


Dragnótaveišar viš Ķsland

danskur dragnótabįtur

Dragnótin er vistvęnasta veišarfęriš sem notaš er viš Ķsland ķ dag og hefur veriš frį žvķ veišar meš dragnót hófust į sķšari hluta 19 aldar. Veišisvęši dragnótar spannar einungis um 3-5% af landgrunninu innan lögsögu Ķslands.

Įstęšur žessa takmörkušu veišislóšar dragnótarinnar eru žęr aš dragnót er einungis hęgt aš nota į leir, malar og sandbotni. Veišar meš dragnót į mörgum veišisvęšum viš landiš eru einnig mjög įrstķšabundnar vegna breytilegrar göngu żmisa fisktegunda.

Įstęšur žess aš einungis er hęgt aš veiša meš dragnót į mjśkum botni eru žęr aš dragnótin og tógin sem henni tilheyra festast ķ botni, veišarfęriš rifnar og skemmist ef śt į haršan botn er fariš. Einnig takmarkar dżpi sjįvar virkni dragnótarinnar og eru veišar sjaldnast stundašar fyrir nešan 150 fašma dżp. Hér er komin skżringin į žvķ hversu smįvęgilegt veišisvęši dragnótarinnar er ķ samanburši viš öll önnur veišarfęri sem notuš eru viš Ķsland.

Ešli mįlsins samkvęmt spilla dragnótaveišar hvorki botngróšri, botnlagi né lķfrķki sjįvar į nokkurn hįtt, enda engu til aš spilla og er nįnast um veišar į berangri hafsbotnsins aš ręša žar sem lķtill botngróšur žrķfst. Veišar meš dragnót örva vöxt og višgang żmisa fisktegunda meš yfirferš sinni eftir hafsbotninum žar sem hinar fjölbreytilegu lķfverur hafsbotnsins verša aš fęšu flatfiska og bolfiska.

Fiskur veiddur ķ dragnót jafnt flatfiskar allskonar, sem og bolfiskar leita śt af höršum botni inn į veišisvęši dragnótarinnar eftir ęti, žį gjarnan į liggjanda viš sjįvarfallskipti. Žaš ęti sem um er aš ręša er td, sandsķli, trönusķli og żmsar ašrar tegundir smįfiska og smįdżra, td. sandormar og krabbadżr. Veišislóš dragnótarinnar er matborš hinna żmsu fiskitegunda. 
 

Besta hrįefniš.
Fiskur veiddur ķ dragnót er mjög stutt dreginn žegar hann kemur um borš ķ veišiskipiš, oft lķša ekki nema 20-30 mķnśtur frį žvķ dragnótinni er kastaš og aš bśiš er aš hķfa vošina og fiskurinn kominn um borš. Lķtil pressa er į fiskinum žar sem hann er hķfšur um borš ķ litlum skömmtum og er žį sprell lifandi žegar hann er blóšgašur frį móttöku ķ rennandi sjó.
  

Ef vel veišist geta pokarnir oršiš margir sem žarf aš hķfa um borš, en reynt er aš hafa pokana ekki stęrri en svo aš žeir rśmi ekki meira magn af fiski en sem nemur 500-1000 kg. Er žetta gert til aš fyrirbyggja aš fiskur kremjist og blóšspryngi meš tilheyrandi skemmdum og losi ķ holdi.

Fiskur veiddur ķ dragnót er aš jafnaši vęnni en fiskur sem veišist ķ önnur veišafęri aš netafiski undanskyldum og vegur sį žįttur ķ rekstri dragnótaskipa mikiš fyrir afkomu veišanna žar sem oft er mikil munur į verši góšs dragnótafisks og fisks sem veiddur er ķ önnur veišafęri.

snurrevod

Veišar meš dragnót.
Įšur en įkvöršun um kast meš dragnót er tekin žį žarf aš gęta aš żmsum žįttum er varša strauma, sjįvarföll, vindįtt og sjólag. Einnig hafa birtuskilyrši og sólarljós mikiš um žaš aš segja hvernig fiskast. Mjög misjafnt er eftir įrstķšum, dżpi og svęšum hver įhrif mismunandi žįtta hafa til įrangurs af veišunum.

Žaš sem vegur žyngst ķ góšum įrangri viš veišarnar įsamt samspili margra žįtta er įn efa žaš fęšuframboš sem fiskurinn hefur į viškomandi veišislóš. Ef fęšuframboš er takmarkaš į veišislóš dragnótar er nęsta vķst aš lķtiš sem ekkert veišist.


Ef plįss og dżpi į veišislóš dragnótar er nęgilegt žį er oftast kastaš allri vķrmanilunni sem til stašar er um borš ķ skipinu en ef plįssiš er takmarkaš eins og algengt er į veišislóš dragnótar śt af Vestfjöršum og vķšar, žar sem veriš er aš kasta dragnót į sand polla og gjótur sem leynast vķša śti ķ hrauni, žį er mjög misjafnt hversu miklu er hęgt aš kasta.

Geta dragnótarinnar til aš nį ķ fisk er bundin innan žess svęšis sem tógin afmarka meš legu sinni į hafsbotni. Mjög misjafnt er hversu mikiš flatamįl žess svęšis er, žar sem dżpi, straumur, hversu mikiš skveraš er og lengd tógana sem eru śti rįša mestu žar um, en oft er žaš einungis 1/3 af lengd tógana sem skafa botninn en 2/3 eru laus frį botni upp ķ sjó ķ įtt til veišiskipsins. 

Lokaorš. Veišislóš dragnótarinnar er eins og frjór akur bóndans sem yrkir landiš af alśš og dugnaši.

Dragnótaveišar ętti samt sem įšur aldrei aš leyfa į uppeldisstöšvum fisks lķkt og inn į fjöršum og vķkum og ekki heldur į veišislóš minni strandveišibįta.

Undirritašur leggur til aš dragnótaveišar verši vķšast hvar ekki heimilar innan 4,5 sjómķlna frį grunnlķnupunktum nema aš takmörkušu leyti og žį einungis įrstķšabundiš.

Žaš liggur ķ hlutarins ešli aš veišar meš dragnót į veišislóš smįfisks ganga ekki upp lķffręšilega vegna verndunarsjónamiša né hagfręšilega undir nśverandi aflamarkskerfi fyrir innbyggša hvata sem leiša til brottkasts og svindls żmiss konar.


mbl.is Dragnótaveišar takmarkašar
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband