Leita ķ fréttum mbl.is
Embla

Bloggfęrslur mįnašarins, nóvember 2009

Dragnótaveišar viš Ķsland

gamall danskur snurvošabįtur

Dragnótin vistvęnasta veišafęriš.
Dragnótin er vistvęnasta veišarfęriš sem notaš er viš Ķsland ķ dag og hefur veriš frį žvķ veišar meš dragnót hófust į sķšari hluta 19 aldar. Veišisvęši dragnótar spannar einungis um 3-5% af landgrunninu innan lögsögu Ķslands.

Įstęšur žessa takmörkušu veišislóšar dragnótarinnar eru žęr aš dragnót er einungis hęgt aš nota į leir, malar og sandbotni. Veišar meš dragnót į mörgum veišisvęšum viš landiš eru einnig mjög įrstķšabundnar vegna breytilegrar göngu żmisa fisktegunda.

Įstęšur žess aš einungis er hęgt aš veiša meš dragnót į mjśkum botni eru žęr aš dragnótin og tógin sem henni tilheyra festast ķ botni, veišarfęriš rifnar og skemmist ef śt į haršan botn er fariš. Einnig takmarkar dżpi sjįvar virkni dragnótarinnar og eru veišar sjaldnast stundašar fyrir nešan 150 fašma dżp. Hér er komin skżringin į žvķ hversu smįvęgilegt veišisvęši dragnótarinnar er ķ samanburši viš öll önnur veišarfęri sem notuš eru viš Ķsland.

Ešli mįlsins samkvęmt spilla dragnótaveišar hvorki botngróšri, botnlagi né lķfrķki sjįvar į nokkurn hįtt, enda engu til aš spilla og er nįnast um veišar į berangri hafsbotnsins aš ręša žar sem lķtill botngróšur žrķfst. Veišar meš dragnót örva vöxt og višgang żmisa fisktegunda meš yfirferš sinni eftir hafsbotninum žar sem hinar fjölbreytilegu lķfverur hafsbotnsins verša aš fęšu flatfiska og bolfiska.

Fiskur veiddur ķ dragnót jafnt flatfiskar allskonar, sem og bolfiskar leita śt af höršum botni inn į veišisvęši dragnótarinnar eftir ęti, žį gjarnan į liggjanda viš sjįvarfallskipti. Žaš ęti sem um er aš ręša er td, sandsķli, trönusķli og żmsar ašrar tegundir smįfiska og smįdżra, td. sandormar og krabbadżr. Veišislóš dragnótarinnar er matborš hinna żmsu fiskitegunda. 
 

Besta hrįefniš.
Fiskur veiddur ķ dragnót er mjög stutt dreginn žegar hann kemur um borš ķ veišiskipiš, oft lķša ekki nema 20-30 mķnśtur frį žvķ dragnótinni er kastaš og aš bśiš er aš hķfa vošina og fiskurinn kominn um borš. Lķtil pressa er į fiskinum žar sem hann er hķfšur um borš ķ litlum skömmtum og er žį sprell lifandi žegar hann er blóšgašur frį móttöku ķ rennandi sjó.
  

Ef vel veišist geta pokarnir oršiš margir sem žarf aš hķfa um borš, en reynt er aš hafa pokana ekki stęrri en svo aš žeir rśmi ekki meira magn af fiski en sem nemur 500-1000 kg. Er žetta gert til aš fyrirbyggja aš fiskur kremjist og blóšspryngi meš tilheyrandi skemmdum og losi ķ holdi.

Fiskur veiddur ķ dragnót er aš jafnaši vęnni en fiskur sem veišist ķ önnur veišafęri aš netafiski undanskyldum og vegur sį žįttur ķ rekstri dragnótaskipa mikiš fyrir afkomu veišanna žar sem oft er mikil munur į verši góšs dragnótafisks og fisks sem veiddur er ķ önnur veišafęri.

Veišar meš dragnót.
Įšur en įkvöršun um kast meš dragnót er tekin žį žarf aš gęta aš żmsum žįttum er varša strauma, sjįvarföll, vindįtt og sjólag. Einnig hafa birtuskilyrši og sólarljós mikiš um žaš aš segja hvernig fiskast. Mjög misjafnt er eftir įrstķšum, dżpi og svęšum hver įhrif mismunandi žįtta hafa til įrangurs af veišunum.

Žaš sem vegur žyngst ķ góšum įrangri viš veišarnar įsamt samspili margra žįtta er įn efa žaš fęšuframboš sem fiskurinn hefur į viškomandi veišislóš. Ef fęšuframboš er takmarkaš į veišislóš dragnótar er nęsta vķst aš lķtiš sem ekkert veišist.


Ef plįss og dżpi į veišislóš dragnótar er nęgilegt žį er oftast kastaš allri vķrmanilunni sem til stašar er um borš ķ skipinu en ef plįssiš er takmarkaš eins og algengt er į veišislóš dragnótar śt af Vestfjöršum og vķšar, žar sem veriš er aš kasta dragnót į sand polla og gjótur sem leynast vķša śti ķ hrauni, žį er mjög misjafnt hversu miklu er hęgt aš kasta.

Geta dragnótarinnar til aš nį ķ fisk er bundin innan žess svęšis sem tógin afmarka meš legu sinni į hafsbotni. Mjög misjafnt er hversu mikiš flatamįl žess svęšis er, žar sem dżpi, straumur, hversu mikiš skveraš er og lengd tógana sem eru śti rįša mestu žar um, en oft er žaš einungis 1/3 af lengd tógana sem skafa botninn en 2/3 eru laus frį botni upp ķ sjó ķ įtt til veišiskipsins. 

Lokaorš. Veišislóš dragnótarinnar er eins og frjór akur bóndans sem yrkir landiš af alśš og dugnaši.

Dragnótaveišar ętti samt sem įšur aldrei aš leyfa į uppeldisstöšvum fisks lķkt og inn į fjöršum og vķkum og ekki heldur į veišislóš minni strandveišibįta.

Undirritašur leggur til aš dragnótaveišar verši vķšast hvar ekki heimilar innan 4,5 sjómķlna frį grunnlķnupunktum nema aš takmörkušu leyti og žį einungis įrstķšabundiš.

Žaš liggur ķ hlutarins ešli aš veišar meš dragnót į veišislóš smįfisks ganga ekki upp lķffręšilega vegna verndunarsjónamiša né hagfręšilega undir nśverandi aflamarkskerfi fyrir innbyggša hvata sem leiša til brottkasts og svindls żmiss konar.


mbl.is Lķtil įhrif dragnótaveiša į lķfrķkiš
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

"Prófessorinn" er eitt stęrsta meinvarpiš ķ ķslenzku samfélagi

erika

Hér nešanmįls eru ummęli Ragnars Įrnasonar, próffessors hins mśturžęga hagfręšings sem hann višhafši um dóm Mannréttindanefndar SŽ, ķ Fréttablašinu žann 13. janśar 2008.

Ef viš afnemum kvótakerfiš munum viš tapa tugum milljarša į hverju įri en einnig yršu margföldunarįhrif ķ gegnum allt hagkerfiš." Ragnar segir aš sérfręšingar fjįrmįlafyrirtękja telji aš ein forsendan fyrir vexti fjįrmįlakerfisins og śtrįs ķslenskra fyrirtękja sé aušurinn sem felst ķ kvótanum.

"Ef sį aušur veršur skertur veršur samsvarandi samdrįttur ķ fjįrmįlageiranum og hagkerfinu öllu. Žeir sem vilja afnema kerfiš eša kollsteypa žvķ hljóta aš vera ķ efnahagslegum sjįlfsmoršshugleišingum."

Tilvitnun lżkur.

Undirritašur treystir žvķ aš stjórnvöld sjįi til žess aš Ragnari Įrnasyni svoköllušum "prófessor" verši hiš snarasta komiš śr hśsum Hįskólans og į bak viš lįs og slį og inn į višeigandi stofnun fyrir gešsjśka afbrotamenn.


mbl.is Sżn forsjįrmanna brengluš
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Enn vęlir Samherja undirlęgjan

einn af fulltrśum farmanna og fiskimannasambands ķslands ?

Žaš er löngu tķmabęrt aš leggja žessum fķflalegu samtökum sem kalla sig Farmanna- og fiskimannasamband Ķslands.

Tvęr spurningar:

1. Hvaš eru margir ķslenzkir farmenn til ķ dag, 1, 2 eša kanski 3 ?

2. Fiskimenn hvar eru žeir, held žeir séu hér ?

Fulltrśar Farmanna- og fiskimannasambands Ķslands eru umbošslausir og hafa ekkert vęgi ķ mįlefnum sjómanna.


mbl.is Sjómenn vara stjórnvöld viš
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Įętlunarsiglingar į milli Bķldudals og Žingeyrar eru naušsynlegar

ferjuleiš 1-2

Į mešan ķbśar bķša (kanski ķ 20 įr ?) eftir ešlilegum heilsįrssamgöngum į milli noršur og sušursvęšis Vestfjarša er naušsynlegt aš taka upp sem fyrst įętlunarsiglingar į milli Bķldudals og Žingeyrar.


mbl.is Heilsįrsvegur milli noršur- og sušursvęšis
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

"Ginningarfķfl stórišju og śtgeršaraušvald".

Ég mį til meš aš sżna žetta myndband aftur hérna vegna višhengdar fréttar um įlyktun kjördęmisrįšs Samfylkingarinnar.

Ég vona aš fleiri žingmenn stjórnar og reyndar lķka stjórnarandstöšunar tjįi sig um lesti kvótakerfisins illręmda meš višlķka og jafn afgerandi hętti og Ólķna Žorvaršardóttir og Įrni Pįll Įrnason hafa gert.


mbl.is Kviki ekki frį fyrningarleiš
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Įbending til sjómanna

bįtar ķ höfn

Sjómenn vita sem er aš Sjómannafélag Ķslands hefur ekkert gert fyrir žį sķšastlišin mörg įr annaš en aš horfa ašgeršarlausir į LĶŚ og fyrrum rķkisstjórn Sjįlfstęšis og Framsóknarflokks vaša yfir mannréttindi sjómanna.

Žaš er mjög gott mįl ef sjómenn sigla ķ land til aš mótmęla į réttum forsendum.

Sjómenn ęttu aš mótmęla įralöngum mannréttindabrotum ķ kvótakerfinu, Veršlagsstofu skiptaveršs sem gefur śtgeršum 50-70% afslįtt af fiskverši og krefjast žess aš allur fiskur fari į markaš.

Žaš yršu raunverulegar kjarabętur sem mundu skila sjómönnum lķkast til 120% launahękkun.


mbl.is Hvetja sjómenn til aš sigla ķ land
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Mįlpķpa Samherja kvešur sér hljóšs

gamlir fiskimenn

Žaš er illt fyrir óbreytta félagsmenn ķ Farmanna- og fiskimannasambandi Ķslands aš sitja uppi meš Įrna Bjarnason sem formann.

Formann sem vinnur leynt og ljóst gróflega gegn hagsmunum nęr allra sjómanna og sjįvaržorpanna į Ķslandi.

Žetta varš fólki ljóst ķ gęr eftir aš formašurinn lżsti sig andvķgann nżju frumvarpi Jóns Bjarnasonar sjįvarśtvegsrįšherra um breytingar į fiskveišistjórnunarkerfinu.

Įrni Bjarnason er óhęfur og umbošslaus mašur śt ķ bę sem lętur undan hótunum LĶŚ og fyrrum vinnuveitanda sķnum Samherja.

Įrni Bjarnason; fįšu žér ašra vinnu og skammastu žķn fyrir skķtlegt ešli žitt gagnvart ķslenzkri žjóš.


mbl.is Afžakka boš rįšherra
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Réttlętinu fullnęgt

lśšan mķn

Einhvern tķma ķ gamla daga var sjómannaafslętti komiš į til aš liška fyrir kjarasamningum viš śtvegsmenn sem žoldu ekki aš eigin sögn launahękkanir.

Žaš er mjög ranglįtt aš krefja skattgreišendur um uppbót į laun til einnar stéttar.

Žvķ er réttur tķmi nśna til aš vķsa žessu mįli alfariš til śtvegsmanna.

Skošum alla žį rķkisstyrki sem śtgeršin fęr.

1. September įr hvert fį (sér valdir) śtgeršarmenn śthlutaš ókeypis frį rķkinu ca. 400 žśsund žorskķgildistonnum sem er rķkisstyrkur aš veršmęti 40-60 milljaršar į įri.

2. Śtgeršarmenn borga engan viršisaukaskatt af neinum fjįrfestingum og ašföngum.

3. Śtgeršarmenn draga 30% af brśttóverši afla įšur en kemur til skipta fyrir sjómenn (svo kallaš olķuveršshlutfall) sem žżšir į įrsgrundvelli aš sjómenn borga hvern og einn einasta olķudropa sem keyptur er į LĶŚ skipin og gott betur en žaš.

4. Śtgeršin greišir 50% lęgra olķuverš til skipa sinna en almenningur į bifreišar og til hśshitunar.

5. Śtgeršarmenn knśšu fram meš ofbeldi og naušung lög (meš fullthingi rķkisstjórnar Sjįlfstęšisflokks og Framsóknarflokks) um Veršlagsstofu skiptaveršs sem gefur śtgeršinni 50-70 % afslįtt af fiskverši til sjomanna hjį žeim śtgeršum sem landa ķ eigin vinnslu.

hér fį allir jafnt en ekki bara sumir

Veršlagsstofa skiptaveršs leišir til eftirfarandi.

a. Flestar hafnir landsins verša fyrir 50-70% tekjuminkun.

b. Sveitarfélögin verša af grķšarlegum upphęšum fyrir ranglega reiknaš śtsvar.

c. Lķfeyrissjóšir verša af miklum framlögum og sjómenn samsvarandi skeršingu į réttindum.

d. Stéttarfélög eru svikin um framlög ķ stórum stķl meš tilheyrandi skeršingu į sjśkra og orlofssjóši sjómanna.

e. Rķkissjóšur hlunnfarinn um marga miljarša į įri ķ stašgreišslu af launum sjómanna.


mbl.is Bošar afnįm sjómannaafslįttar
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Rįšherra ętti aš stöšva žessar veišar strax

horft inn ķ framtķšina

Rįšherra sjįvarśtvegsmįla ętti umsvifalaust aš stöšva veišar į gulldeplu.

Veišar śr žessum nįnast óransakaša stofni eru gerręšislegar ķ ljósi žess aš hér mun vera um aš ręša mikilvęga fęšu fyrir karfa og ufsa.

Er ekki komiš nóg af yfirgangi gręšgisvęddra grśtarpramma LĶŚ skipa sem sett hafa fjölmarga nytjastofna ķ algjört uppnįm vegna fęšuskorts ?

Hrun ķ flestum sjófuglastofnum viš ķsland mį rekja til flottrollsveiša žessara sömu skipa auk hruns stofns hörpudisks ķ Breišafirši og vķšar viš strendur landsins.


mbl.is Fyrsti gulldepluafli vetrarins
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Gefum kvótalausu aumingjunum smį mola

stórt kast

Klausuna nešanmįls er lķka aš finna ķ yfirlżsingu LĶŚ žótt Mogginn hafi ekki séš įstęšu til aš birta hana einhverra hluta vegna.

„Viš veršum aš skipta stęrstum hluta makrķlsins į milli žeirra skipa sem hafa stundaš veišarnar, en jafnframt aš taka frį įkvešiš magn fyrir žį sem vilja spreyta sig viš makrķlveišar".

Sišblindu skepnur !

Žaš veršur engu skipt upp fyrir ykkur umfram ašra ķslendinga !

 


mbl.is LĶŚ vill meiri makrķl en Jón
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband