Leita ķ fréttum mbl.is
Embla

Bloggfęrslur mįnašarins, įgśst 2011

Fiskifręšilegur harmleikur

jón kristjįnsson

Einu sinni var ekki veidd rękja ķ śthafinu, einungis innfjarša, ķ Ķsafjaršardjśpi Arnarfirši og Öxarfirši.


Žaš var fyrir elju eins manns aš śthafsrękjuveišin var "bśin til". Snorri heitinn Snorrason skipstjóri į Dalvķk var upphafsmašurinn og žó illa gengi ķ fyrstu gafst hann ekki upp. Žaš tók tęp 30 įr aš gera žessar veišar aršbęrar.

Ég sagši "bśa til", žvķ svo viršist aš aukin sókn ķ fisk- eša rękjustofna hafi žau įhrif aš stofnarnir skili meiri uppskeru.

Mešan sókn var óheft į Ķslandsmišum veiddust 4-500 žśs. tonn af žorski įratugum saman. Žegar fariš var aš hefta veišar til aš koma ķ veg fyrir ofveiši minnkaši aflinn jafnt og žétt og er nś ķ sögulegu lįgmarki. Žetta er uppskera frišunarinnar.

rękja

Talandi um rękju er fróšlegt aš lķta til rękjuveišanna į Flęmska Hattinum. Žęr hófust 1993 og fóru hraš vaxandi. Įriš 1995 veiddust 25 žśs. tonn og lagt var til aš stöšva veišar til aš vernda stofninn.

Įriš eftir sóttu Ķslendingar stķft til aš afla sér kvótareynslu. Alltaf var lagt til veišibann en žaš var hundsaš og  aflinn var yfirleitt 40-50 žśs tonn.

Žegar rękjuverš lękkaši og olķuverš hękkaši dró śr sókn og žar meš afla. Nś er svo komiš aš afli er lélegur og sóknin nęr engin.

Fróšlegt er aš lesa skżringar Hafró į minnkandi stofni śthafsrękju viš Ķsland:

rękja 2

"Żmsar įstęšur geta veriš fyrir versnandi įstandi rękjustofnsins, m.a. aukin žorskgengd inn į svęšiš sem veldur auknu afrįni į rękju, einkum ungrękju. Einnig er hugsanlegt aš auknar rękjuveišar į sķšustu tveimur fiskveišiįrum hafi haft žau įhrif aš rękjan verši ašgengilegri fyrir žorskinn sem leiši til aukins afrįns į rękju. Ašrir žęttir, s.s. hlżnun sjįvar sem flżtir tķma klaks sem hittir žį sķšur į hįmark žörungablómans hefur lķka mikil įhrif į nżlišun."

Ekki fę ég skiliš hvernig rękjuveišar verši til žess aš rękjan verši "ašgengilegri fyrir žorskinn", en etv. skilja žeir žaš snillingarnir į Hafró. Og, auknar rękjuveišar ??

Rękjan var tekin śr kvóta ķ fyrra en hafa rękjuveišar aukist? Mér er žaš til efs. 

rękja 3

Žį er athyglisvert aš žeir gera žvķ skóna aš įt žorsks og grįšlśšu sé orsakavaldur minnkunar rękjustofnsins. Samt er ekki orš um hvaš žessar tegundir voru aš éta į rękjuslóšinni, kķktu žeir ekki ķ magann į žessum fiskum?

Ekki er aš sjį aš žeir hafi gert žaš, žeim finnst sennilega betra aš spinna upp skżringarnar. Eftir stendur aš sóknarsamdrįttur ķ rękjuveišum hefur leitt til minnkandi stofns. -  Ętla menn aldrei aš lęra?

Grein eftir Jón Kristjįnsson fiskifręšing.


mbl.is Rękjustofninn er enn ķ lęgš
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Skaši Vestfiršinga er óbętanlegur

nįttura

Žótt Landsbankinn žykist geta reiknaš śt aš tap verši į starfsemi bankans ef frošu śr illręmdasta kvótakerfi veraldar verši skolaš burtu śr bankanum meš breytingum į kvótakerfinu žį er tap Vestfiršinga svo grķšarlegt af völdum kvótakerfisins aš žaš veršur ekki reiknaš til fjįr.

Nś er von aš spurt sé: Hver į Landsbankann og hver er ęšsti yfirmašur žeirrar stofnunar ?


mbl.is Tap bankans um 25 milljaršar
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Svarti dauši į Ķslandi

svarti dauši

Svarti dauši var mjög skęš farsótt, sem talin er hafa borist til Ķslands voriš 1402.

Hįlfri öld fyrr, į įrunum 1348-1350, hafši pestin gengiš um alla Evrópu en barst žó ekki til Ķslands, sennilega einfaldlega vegna žess aš engin skip komu til landsins žau tvö įr sem hśn geisaši į Noršurlöndum og ķ Englandi.

Żmist tókst ekki aš manna skipin vegna fólksfęšar eša žį aš skipverjar dóu į leišinni og skipin komust aldrei alla leiš.

Töluveršur vöruskortur var ķ landinu vegna siglingaleysis žessi įr og er mešal annars sagt aš leggja hafi žurft nišur altarisgöngur um tķma af žvķ aš prestar höfšu ekki messuvķn.

Svarti dauši var višlošandi ķ Evrópu nęstu aldir žótt hann yrši ekki aftur aš višlķka farsótt.

Lķklega barst hann til Ķslands meš farmanninum Hval-Einari Herjólfssyni, sem tók land ķ Marķuhöfn į Hįlsnesi ķ Hvalfirši. Hann sigldi lķklega frį Englandi, en žar er vitaš af veikinni įriš 1401.

Žangaš kom Óli Svarthöfšason prestur ķ Odda til fundar viš Einar. Hann veiktist fljótt og dó ķ Hvalfirši eftir skamman tķma. Lķk hans var flutt til Skįlholts til greftrunar. Sķšan breiddist veikin hratt śt um landiš.

Ķ Įrbókum Espólķns segir: „Žar kom śt ķ klęši — aš žvķ er sumir sögšu — svo mikil brįšasótt, aš menn lįgu daušir innan žriggja nįtta, žar til heitiš var žremur lofmessum meš sęmilegu bęnahaldi og ljósbruna, žurraföstu fyrir Kyndilmessu og vatnsföstu fyrir jólin; ennfremur Saltarasöngum, Marķusöngum og aš gefa hįlfvętt silfurs til Hóla, til aš bśa skrķn Gušmundar hins góša.

Er sķšan męlt aš flestir nęšu aš skriftast įšur en dóu“.

Svarti dauši gekk um landiš į įrunum 1402-1403 og var mjög skęšur.

Į sumum bęjum dó hver einasti mašur og sagt er jafnvel aš heilar sveitir hafi eyšst; til dęmis er sagt aš ķ Ašalvķk og Grunnavķk hafi ašeins lifaš eftir tvö ungmenni.

Prestum var sérlega hętt viš aš smitast, žar sem žeir vitjušu oft daušvona fólks og veittu žvķ skriftir, og er sagt aš ašeins hafi lifaš eftir žrķr prestar į öllu Noršurlandi og auk žess einn munkur og žrķr djįknar į Žingeyrum; ašrir vķgšir menn dóu ķ plįgunni.

Ekki er vitaš hve margir dóu ķ Svarta dauša į Ķslandi; sumir segja allt aš tveir žrišju allra landsmanna hafi falliš ķ valinn en fręšimenn hafa notaš fjölda eyšibżla nokkrum įratugum eftir plįguna til aš geta žess til aš um helmingsfękkun hafi oršiš.

Heilar fjölskyldur og jafnvel ęttir dóu og mikil tilfęrsla varš į eignum, sumir erfšu stóreignir eftir fjarskylda ęttingja og gat stundum veriš erfitt aš finna réttu erfingjana, žegar óvķst var ķ hvaša röš fólk hafši dįiš.

Kirkjan eignašist lķka fjölda jarša žvķ aš fólk hét į kirkjur og dżrlinga og gaf stórfé sér til sįluhjįlpar.

Veršmęti jaršeigna hrapaši žó į sama tķma žvķ fjölmargar jaršir lögšust ķ eyši og leiguverš lękkaši.

Mikill skortur var į vinnuafli eftir plįguna og lišu margir įratugir žar til fór aš rętast śr žvķ įstandi. Žetta kom ekki sķst nišur į sjósókn og varš til žess aš minna aflašist af fiski, sem var helsta śtflutningsvara Ķslendinga.

Heimild: Wikipedia.


mbl.is Rottur breiddu ekki śt svarta dauša
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Aš vešsetja eigur annara

fiskimašur 1-1
Hugsum okkur mann, sem tekur bķl į leigu į mįnudagsmorgni.
 
Hann fęr bķlinn afhentan til leigu ķ fimm daga og greišir t.d. 100 žśsund krónur fyrir fram fyrir leiguna til föstudagskvölds, eša 20 žśsund krónur į dag.
 
Žaš, sem hann hefur ķ reyndinni keypt, er skķrteini, sem veitir honum rétt til aš nota bķlinn ķ fimm daga.
 
Skķrteiniš, žaš er leiguréttinn, getur mašurinn meš leyfi bķlaleigunnar framselt til annars manns, sem tekur žį į sig skuldbindingu hins fyrr nefnda, žaš er skylduna til aš skila bķlnum óskemmdum ķ vikulok.
 
Skķrteiniš er 100 žśsund króna virši į mįnudagsmorgninum og 80 žśsund króna virši į žrišjudagsmorgni, žvķ aš žį eru ašeins fjórir dagar eftir af leigutķmanum.
fiskimašur 1-2
Leigutakinn gęti hugsanlega fariš ķ bankann sinn beint śr bķlaleigunni į mįnudeginum og tekiš lįn til fjögurra daga aš upphęš 20 žśsund krónur og lagt skķrteiniš frį bķlaleigunni aš veši meš leyfi bķlaleigunnar.
 
Standi lįnžeginn ekki ķ skilum viš bankann į fimmtudeginum, yfirtekur bankinn skķrteiniš, sem er žį 20 žśsund króna virši og veitir bankanum afnot af bķlnum į föstudeginum.
 
Bankinn vill ekki veita hęrra lįn en 20 žśsund krónur meš veši ķ leiguskķrteininu vegna žess, aš andvirši žess er komiš nišur ķ 20 žśsund krónur į fimmtudeginum.
 
Ašeins óįbyrgur eša óheišarlegur bankastjóri myndi veita 100 žśsund króna lįn meš veši ķ leiguskķrteininu, žvķ aš vešiš myndi žį ekki bęta bankanum nema aš 1/5 hluta vanskil į lįninu.

fiskimašur 1-3
Hugsum okkur nś annan mann ķ sömu sporum. Hann fer beint ķ bankann sinn į bķlnum, sem er fimm milljóna króna virši, og tekur lįn til fjögurra daga aš upphęš fimm milljónir króna og 20 žśsund.
 
Hann vešsetur žannig bķlinn fyrir fimm milljónir og leiguskķrteiniš fyrir 20 žśsund.
 
Ef hann stendur ķ skilum viš bankann į fimmtudeginum, hefur hann fengiš afnot af fimm milljónum og 20 žśsundum betur ķ fjóra daga og er aš žvķ leyti betur settur en hefši hann tekiš ašeins 20 žśsund krónur aš lįni meš skķrteiniš eitt aš veši.
 
Standi hann į hinn bóginn ekki ķ skilum viš bankann į fimmtudeginum, getur bankinn gengiš aš manninum og tekiš af honum leiguskķrteiniš, sem er 20 žśsund króna virši.
fiskimašur 1-4
Bankinn getur ekki gengiš aš bķlaleigunni, enda hefši hśn aldrei veitt leigutakanum heimild til aš vešsetja bķlinn. Bankinn tapar žvķ fimm milljónum.
 
Žannig hefur leigutakanum tekizt aš nį fimm milljónum króna af bankanum ķ gegnum bķlaleiguna.

Ekki bara žaš. Leigutakinn ķ dęminu hefur berlega framiš umbošssvik ķ skilningi 249. greinar hegningarlaga, en žar segir:
 
„Ef mašur, sem fengiš hefur ašstöšu til žess aš gera eitthvaš, sem annar mašur veršur bundinn viš, eša hefur fjįrreišur fyrir ašra į hendi, misnotar žessa ašstöšu sķna, žį varšar žaš fangelsi allt aš 2 įrum, og mį žyngja refsinguna, ef mjög miklar sakir eru, allt aš 6 įra fangelsi.“
fiskmarket1
Ķ žessu felast žau augljósu sannindi, aš engum mį haldast uppi aš vešsetja eigur annarra ķ leyfisleysi.

Žessi einfalda dęmisaga lżsir hugsuninni į bak viš aušlindaįkvęšiš ķ frumvarpi Stjórnlagarįšs til nżrrar stjórnarskrįr.
 
Žar segir: „Aušlindir ķ nįttśru Ķslands, sem ekki eru ķ einkaeigu, eru sameiginleg og ęvarandi eign žjóšarinnar.
 
Enginn getur fengiš žęr, eša réttindi tengd žeim, til eignar eša varanlegra afnota og žvķ mį aldrei selja žęr eša vešsetja.
fiskmarket 2
Ķ žessum oršum felst, aš skip meš kvóta megi vešsetja ašeins upp aš žvķ marki, sem nemur veršmęti skipsins sjįlfs og veiširéttarins meš leyfi eigandans, žaš er almannavaldsins ķ umboši žjóšarinnar.
 
Ķ frumvarpinu segir einnig:
 
„Stjórnvöld geta į grundvelli laga veitt leyfi til afnota eša hagnżtingar aušlinda eša annarra takmarkašra almannagęša, gegn fullu gjaldi og til tiltekins hóflegs tķma ķ senn.
 
Slķk leyfi skal veita į jafnręšisgrundvelli og žau leiša aldrei til eignarréttar eša óafturkallanlegs forręšis yfir aušlindunum.“

eirķkur finnsson
Hugsum okkur loks śtvegsmann, sem kaupir fiskiskip meš kvóta, žaš er réttinn til aš veiša 120 tonn af fiski į einu įri eša tķu tonn į mįnuši.
 
Hugsum okkur, aš skipiš sjįlft sé 20 milljóna króna virši og aflinn 120 milljóna virši.
 
Taki śtgeršarmašurinn lįn ķ banka til eins įrs meš veši ķ skipi og veiširétti, myndi gętinn bankastjóri ekki lįna manninum meira en 20 milljónir.
 
Žaš stafar af žvķ, aš standi lįntakandinn ekki ķ skilum aš įri, getur bankinn ašeins tekiš yfir skipiš, en ekki kvótann, žvķ aš hann er uppveiddur eftir įriš og einskis virši.
lśšuveišar
Banki, sem lįnar manninum 140 milljónir śt į skip og kvóta viš upphaf įrs, getur aš įri lišnu ašeins endurheimt 20 milljónir og tapar 120 milljónum.
 
Ķ žessu dęmi hefur śtvegsmanninum tekizt aš nį 120 milljónum króna af bankanum ķ gegnum kvótann.
 
Svikull bankastjóri gęti séš sér hag ķ slķkum višskiptum, einkum ef rķkiš tekur į sig tapiš į endanum.
 
Af žessu mį rįša hęttuna, sem fylgir langtķmaleigu aflaheimilda, sé ekki tekiš fyrir vešsetningu žjóšareignarinnar.
sjómenn 1-1
Sé kvóta śthlutaš til margra įra ķ senn, margfaldast tapiš, sem višskipti af žessu tagi geta lagt į bankann og ašra, žar į mešal lįnardrottna og hluthafa bankans og skattgreišendur.
 
Sjįvarśtvegsfyrirtęki žurfa aš lśta sömu lögum og önnur fyrirtęki og annaš fólk.
 
Engum mį haldast uppi aš vešsetja eigur annarra įn leyfis.
 
Grein eftir Žorvald Gylfason.

Grķšarlegt brottkast ķ ESB

netaveišar

Sjómenn ķ fiskveišiflota Evrópusambandsins köstušu fyrir borš 2,1 milljón tonna af žorski į įrunum frį 1963-2008, samkvęmt rannsókn stofnunarinnar New Economic Foundation.

Guardian segir frį žessu ķ dag. Veršmęti žessa afla sé framreiknaš um 2,7 milljaršar punda, jafnvirši um 510 milljarša króna. Blašiš segir brottkastiš hafa veriš į Noršursjó, Skagerrak og Ermarsundi.

Bśist er viš žvķ aš rannsóknin veki enn umręšu um brottkast į mišum Evrópusambandsrķkjanna, žar sem stórlega hefur veriš gengiš į žorskstofninn meš ofveiši, svo liggur viš śtrżmingu.

Į sumum mišum hefur brottkastiš numiš tveimur žrišju af veiddum afla. Maria Damanaki, fiskveišistjóri Evrópusambandsins, vill breyta reglum um kvóta, og grķpa til żmissa annarra rįšstafana, til aš stemma stigu viš brottkasti.

Hugmyndir hennar hafa žó falliš ķ grżtta jörš hjį žeim sem eiga hagsmuna aš gęta ķ fiskveišum; bęši sjómönnum og śtgeršarmönnum.

RUV segir frį.


Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband