Leita ķ fréttum mbl.is
Embla

Bloggfęrslur mįnašarins, febrśar 2007

Žorskkvótinn fimmfalt veršmętari į Ķslandi en ķ Noregi

Verš į aflaheimildum į Ķslandi er upplogiš vegna grķšalegrar skulda sjįvarśtvegsfyrirtękjana og helgast veršiš af žeirri stöšu sem fyrirtękin eru ķ gagnvart bönkunum:

4a14931rAth; Hér kemur frétt af skip.is frį žvķ ķ dag sem lżsir žvķ best sem ég hef įšur haldiš fram įsamt mörgum fleirum žar į mešal rįšherra sjįvarśtvegsmįla sem višraš hefur žį skošun sķna ķ ręšum og riti aš verš į aflaheimildum sé ķ engu samhengi viš raunveruleikann.

Hįtt verš į žorskkvótum į Ķslandi vekur furšu ķ Noregi en samkvęmt athugun sjįvarśtvegsblašsins Fiskaren er verš fyrir eignarkvóta į Ķslandi oft meira en fimmfalt hęrra en ķ Noregi.

Vitnaš er til fréttar Morgunblašsins um aš kķlóiš af varanlegum žorskkvótum sé selt į jafnvirši 270 NOK į Ķslandi og aš tilbošum upp į 240 NOK/kg sé ekki tekiš. Ķ Noregi hafa varanlegir žorskkvótar veriš veršlagšir į um 45-50 NOK/kg.

Verš į togarakvótum getur samt veriš nokkuš hęrra en žaš sem greitt er fyrir t.d. žorskkvóta lķnuskipa. Nefnd eru tvö nżleg dęmi. Ķ öšru tilvikinu var lķnubįtur seldur meš 200 tonna kvóta og ķ žvķ tilviki var kvótinn metinn į 50 NOK/kg. Ķ hinu var lķtiš togskip selt og žar var kvótinn metinn į 70-80 NOK/kg.


Aflamarkskerfi viš fiskveišar hvetur til brottkasts į fiski og kvótasvindls ķ stórum stķl:

Eina marktęka skošunarkönnunin sem gerš hefur veriš um brottkast į Ķslandsmišum er könnun SKĮĶS sem gerš var fyrir Kristinn Pétursson 1989-1990:

pppp6.4 Brottkast: Aušlindaskżrsla Forsętisrįšuneytisins 2000.

Ķ fiskveišum, žar sem hagręn sjónarmiš rįša rķkjum, mun eitthvert brottkast ętķš eiga sér staš vegna žess aš trślega borgar sig ekki aš koma meš allan žann fisk sem veišist aš landi. Ķ frjįlsum fiskveišum gildir sś meginregla aš eingöngu sį fiskur er hirtur sem hęgt er aš selja fyrir hęrra verš en sem nemur löndunarkostni aš frįdregnum kostnašinum viš sjįlft brottkastiš. Ragnar Įrnason: On catch discarding in fisheries.

Ķ aflamarkskerfi meš frjįlsu framsali veršur aš auki aš taka tillit til žess veršs sem hęgt vęri aš leigja kvótann į ķ staš žess aš veiša fiskinn. Fyrir vikiš geta veriš meiri lķkur į brottkasti ķ aflamarkskerfi. Į móti kemur aš ķ aflamarkskerfinu er lķklegra aš śtgeršir reyni aš nota žau veišarfęri og veišiašferšir sem minnka lķkur į aš veršlķtill fiskur veišist og veiši į svęšum žar sem lķklegra er aš veršmeiri fiskur haldi sig.

Sjómenn reyna aš sjįlfsögšu ętķš aš veiša sem veršmętastan fisk en ķ sóknarkerfi og frjįlsum fiskveišum er ekki vķst aš gefast jafn mikill tķmi til aš velja heppilegustu veišarfęrin eša leita aš bestu mišunum. Ragnar Įrnason: On selectivity and discarding in an ITQ fishery. Kerfi varanlegra aflahlutdeilda hvetur aš auki til meiri umhyggju fyrir aušlindinni, veišiešli sjómannsins vķkur aš hluta fyrir bśmannssjónarmišum.

 

Óvķst er žvķ aš brottkast sé meira ķ aflamarkskerfi meš varanlegum hlutdeildum en frjįlsum veišum. Žį er einnig óvķst hvort žaš brottkast, sem į sér staš ķ aflamarkskerfi, sé meira en višgengst žegar notašar eru ašrar ašferšir viš aš stjórna fiskveišum. t.d. sóknarstżring. Rétt er einnig aš taka fram aš oft į tķšum breytist hvaša fiski sé hagkvęmt aš kasta, til eru dęmi um fisktegundir sem įšur fyrr var hent en žykja nś hiš mesta lostęti.

 

Nokkrar rannsóknir hafa veriš geršar į umfangi brottkasts ķ ķslenskum fiskveišum. Ķ athugun Hafrannsóknastofnunar frį įrinu 1982 kom fram aš allt aš tveimur žrišju hlutum af veiddum undirmįlsžorski eša um 6% af veiddum afla bįta į noršvesturmišum įriš 1982 hefši veriš fleygt fyrir borš. Tryggvi Björn Davķšsson: Umfang brottkasts sjįvarafla. Hafrannsóknastofnun gerši sambęrilega rannsókn į umfangi brottkasts hjį togurum įriš 1987 og voru nišurstöšur hennar svipašar og žeirrar fyrri.

 

Įriš 1992 gerši Hafrannsóknastofnun athugun į brottkasti ķ śthafskarfaveišum sem leiddi ķ ljós aš 16-17% af aflanum vęri fleygt. Žessi könnun var endurtekin tveimur įrum sķšar og voru nišurstöšur žį svipašar. Śtgeršin Venus ķ Hafnarfirši gerši einnig athugun į brottkasti ķ karfaveišum įriš 1995 sem renndi stošum undir fyrri kannanir.

 

Könnun Kristinns Péturssonar:

Fyrirtękiš SKĮĶS gekkst fyrir skošanakönnun į umfangi brottkasts įramótin 1989-1990. Spurningalistar voru sendir til 900 sjómanna, sem voru į skuttogurum, vélbįtum og smįbįtum, og žeir bešnir aš įętla afla og brottkast ķ einni veišiferš. Voru 300 ķ hverjum hópi. Svör bįrust frį 591 sjómanni og śt frį žvķ var įętlaš aš rśmlega 40 žśsund tonnum af fiski hefši veriš hent įriš 1989. Talsveršur munur kom fram ķ brottkasti eftir tegund skips og var brottkast af žorski og żsu hjį skuttogurum tvöfalt meira en hjį smęrri bįtum.

 

Voriš 1992 var gerš sérstök athugun į brottkasti fyrir samrįšshóp um bętta umgengni um aušlindir sjįvar. Aflasamsetning netabįta sem reru samdęgurs frį sömu verstöš var borin saman. Um borš ķ sumum bįtunum var eftirlitsmašur en ekki ķ öšrum. Ķ ljós kom aš 12% af afla netabįta var fleygt sem er afar lįgt hlutfall.

 

Žį kannaši samrįšshópurinn brottkast hjį skuttogurum meš žvķ aš bišja trśnašarmenn um borš ķ tilteknum skipum aš skrį hjį sér afla ķ veišiferš og įętla žaš magn sem fleygt vęri hverju sinni. Brottkast af žorski, żsu, ufsa, karfa og grįlśšu var aš mešaltali 2,7%, af karfa tęp 13% og minnst af ufsa og žorski, innan viš 0,5%.

Ķ jśnķ 2000 skżrši Fiskistofa frį athugunum į brottkasti sem geršar voru ķ aprķl, maķ og jśnķ sama įr. Athuguš var aflasamsetning hjį įtta bįtum ķ tveimur samliggjandi veišiferšum į sama veišisvęši meš og įn eftirlitsmanns. Fjórir bįtanna stundušu netaveišar og fjórir voru į dragnót.

 

Nišurstöšur sżndu aš minna var um lķtinn fisk ķ afla žegar enginn eftirlitsmašur var um borš en stęršardreifingin var meiri žegar eftirlitsmašur var um borš. Ķ kjölfar žessara rannsókna įtti sér staš mikil umręša um brottkast og ķ framhaldi af žvķ įkvaš sjįvarśtvegsrįšherra ķ jślķ aš fara skyldi fram könnun į umfangi og įstęšum brottkasts.

 

Jafnframt var įkvešiš aš fjölga eftirlitsmönnum um borš ķ fiskiskipum um fimm og ef žörf žykir verša svo ašrir fimm rįšnir ķ byrjun įrsins 2001. Žį į samrįšsnefnd um aušlindir sjįvar, sem nś starfar, aš leggja sérstaka įherslu į brottkast afla. Loks hefur veriš rętt um aš settar verši eftirlitsmyndavélar um borš ķ skip og mun sérstakur starfshópur taka žį hugmynd til athugunar.

 

Žęr athuganir sem geršar hafa veriš į brottkasti ķ ķslenskum fiskveišum sżna ekki meš óyggjandi hętti aš brottkast sé meira hjį einni tegund bįta en annarra. Žį hefur reynst erfitt aš afla góšra gagna til aš meta hvort tilkoma aflamarkskerfisins hafi haft einhver įhrif į umfang brottkasts. Aftur į móti hefur komiš fram aš mun meira er fleygt af karfa en öšrum fisktegundum.

 

Žaš skżrist aš einhverju leyti af žvķ aš snķkjudżr sękja mikiš ķ karfann og gera hann ónżtan. Erfišlega hefur žó gengiš aš męla umfang brottkastsins, ekki sķst vegna žess aš brottkast er refsivert athęfi žótt engin dęmi sé um žaš enn sem komiš er aš sjómenn hafi veriš dęmdir fyrir aš henda fiski. Žar kann žó aš verša breyting į ķ framtķšinni.


Brottkast į Ķslandsmišum:

 Magnśs Pįlmi Örnólfsson 

Vištöl viš śtvegsfólk

 
 

besame

VANDAMĮLIŠ    

Erfitt hefur reynst aš kanna og meta svo óyggjandi sé, hve stórum hluta sjįvaraflans er kastaš fyrir borš į fiskiskipum okkar. Frįsagnir sjómanna og fréttaskżringar leiša į hinn bóginn lķkur aš žvķ, aš um verulegt magn sé aš ręša, jafnvel tugžśsundir tonna af bolfiski, einkum žorski. Žorsteinn Pįlsson sjįvarśtvegsrįšherra segir aš stęrsta vandamįliš ķ ķslenskum sjįvarśtvegi ķ dag sé žaš aš of miklum fiski sé hent[1]. Žaš mį žvķ ljóst vera aš brżnt er aš komast aš rótum vandans. Hvers vegna er fiski hent ? Hvernig mį žaš vera aš umgengin um aušlindana sé meš fyrrgreindum hętti?

Hagfręšingar hafa smķšaš stęršfręšilegt lķkan sem ętlaš er aš śtskżra hvenęr hagkvęmt sé aš henda fiski. Lķkaniš gengur śt į žaš aš herma eftir įkvöršunarferli sjómanns meš stęršfręšilegum ašferšum. Ķ raun getur mašur ķmyndaš sér aš įkvöršunarferliš fari žannig fram aš sjómašur taki hvern fisk og vegi žaš og meti hvort hann hirši hann eša fleygi honum. Žessi rannsókn er brautryšjandaverk žannig aš lķkaniš er ennžį į frumstigi en til aš geta metiš įrangur žess starfs sem į undan er fariš hefur fariš fram umfangsmikil upplżsingavinna sem hann er mikilvęgur hlekkur ķ. Žannig vega svör višmęlenda spyrjenda žungt žegar nišurstöšur rannsóknarinnar liggja fyrir.    

INNGANGUR             

Markmišiš meš vištölunum var aš afla upplżsinga til aš geta varpaš ljósi į brottkasthegšun śtgerša. Samkvęmt undirliggjandi lķkani ręšst hśn af tilteknum įhrifažįttum svo sem leiguverši kvóta, markašsverši fisks og brottkastkostnaši. Hugmyndin var aš kanna į hvort žessir žęttir, sem stęršfręšilega hefur veriš leitt śt aš hafi įhrif  į įkvöršum sjómanna um aš kasta fiski, geri žaš ķ raun. Žęr upplżsingar sem fengust śr vištölunum verša žvķ notašar til aš kanna gęši og forsendur lķkansins.

Tilgangurinn var einnig sį aš fį vķsbendingu um ķ hve miklum męli fiski er fleygt į Ķslandsmišum.            Hvernig naušsynlegar upplżsingar eru fengnar frį śrtaki spilar lykilhlutverk ķ rannsókninni.  Viš žaš veršur aš hafa ķ huga aš brottkast er ólöglegt athęfi og viš žvķ liggja žungar fjįrsektir. Ennfremur hefur žaš veriš fordęmt af almenningsįlitinu.  Žessi stašreynd flękir upplżsingaöflun svo um munar žar sem žeir sjómenn sem spuršir eru munu hafa hag af žvķ aš mįla vandamįliš fegurri litum en tilefni er til. 

Žaš gera žeir fyrst og fremst til aš foršast įkęru frį Fiskistofu en einnig til aš hvķtžvo žį dökku mynd sem dregin hefur veriš af sjómannastéttinni ķ fjölmišlum vegna slęmrar umgengni um aušlindina.  Vegna žessa getur vart talist įkjósanlegt aš safna upplżsingum frį śrtaki meš hefšbundum leišum svo sem hringingum eša spurningalistum sem sendir eru til sjómanna.  Sķšari leišin hefur veriš farin (Samstarfsnefnd, 1995) en gaf slęma raun žar sem svörun var minni en svo aš hęgt vęri aš vinna śr upplżsingunum meš marktękum hętti.  Žvert į móti veršur upplżsingaöflunin aš byggjast į ķtarlegum  og vel undirbśnum vištölum žar sem traust rķkir milli spyrjenda og svarenda. 

Spyrjendur verša aš geta treyst žvķ aš sjómašur segi satt og rétt frį og svarendur žvķ aš upplżsingarnar verši ekki notašar gegn žeim, jafnvel stétt žeirra.  Til aš žetta traust megi rķkja veršur aš brżna fyrir svarendum aš upplżsingarnar sem žeir gefa séu trśnašarmįl og eingöngu safnaš ķ vķsindalegum tilgangi, til aš betrumbęta nśverandi hagfręšilķkön sem śtskżra eiga brottkast. 

Vandasamt og tķmafrekt er aš taka og vinna nišurstöšur upp śr umfangsmikilum og ķtarlegum vištölum, žannig aš takmarka veršur stęrš śrtaksins viš fįa einstaklinga.  Žetta veršur aš teljast löstur į rannsóknarfyrirkomulagi en honum mį eyša meš žvķ vanda žeim mun meira vališ į śrtakinu og upplżsingaöflun śr žvķ.              

Żmsar tilraunir hafa veriš geršar hér į landi undanfarin įr til aš kanna og meta hve stóru hlutfalli sjįvarafla sé kastaš fyrir borš į fiskiskipum og berist aldrei aš landi. Lķtiš hefur tekist aš sanna meš óyggjandi hętti ķ žeim efnum. Skipulagšar męlingar hafa gefiš til kynna sterkar lķkur į žvķ aš netabįtar undir 30 tonnum komi ekki meš allan afla aš landi og meš tölfręšilegum śtreikningum hefur sérfręšingur

Hafrannsóknastofnunar leitt aš žvķ lķkur aš įriš 1987 hafi togaraflotinn varpaš allt aš 13 žśsund tonnum af undirmįlsfiski fyrir borš[2]. Skošanakönnun sem Skįķs gerši mešal 900 sjómanna fyrir Kristin Pétursson į Bakkafirši um įramótin 1989-1990 gaf hins vegar til kynna aš allt aš 53 žśsund tonnum vęri kastaš fyrir borš į flotanum öllum[3]. Žęr stašhęfingar sem žar komu fram og byggšust į įętlunum sjómannanna hefur ekki reynst unnt aš sannreyna meš eftirliti og męlingum en nišurstöšur slķkra ašferša hafa hingaš til fremur gengiš gegn reynslusögum.           

Sķšasta tilraunin sem gerš var til aš įętla žaš magn sem varpaš vęri fyrir borš ķ ķslenskum fiskiskipum mistókst. Nefnd sem sjįvarśtvegsrįšherra skipaši ętlaši aš gera könnun į umfangi vandans og sendi 1.000 sjómönnum lista meš spurningum žar sem nafnleynd og trśnaši var heitiš. Einungis 270 žįtttakendur svörušu hins vegar spurningunum og vegna hinnar litlu svörunar hefur ekki veriš tališ fęrt aš vinna śr nišurstöšunum meš marktękum hętti.

Ķ nefndinni sįtu fulltrśar stofnana og hagsmunaašila ķ sjįvarśtvegi og laut hśn forystu Kristjįns Žórarinssonar stofnvistfręšings LĶŚ. Nefndinni var ętlaš aš meta ķ hve miklum męli sjįvarafla vęri varpaš fyrir borš į ķslenska fiskiskipaflotanum og leggja mat į aš hvaša leyti nśverandi ašferšir viš veiši leiši til óęskilegs auakaafla, auk žess aš gera tillögur um betri kjörhęfni veišarfęra og kanna meš hvaša hętti mętti bęta nżtingu aukaafla og hvernig unnt vęri aš auka virkni veišieftirlits.

Nefndin lętur aš žvķ liggja ķ įfangaskżrslu aš helsta įstęša žess, aš fiski kunni aš vera hent ķ sjóinn eša landaš fram hjį vigt, sé takmarkašur kvóti skips ķ samanburši viš veišigetu. Žaš kemur og fram ķ nišurstöšum hér ķ greininni, aš brottkast fisks sé lķklegra hjį kvótaminni skipum, einkum sķšari hluta veišiįrs. Vandamįliš versni sķšan viš blandašar veišar, žegar śthlutaš hefur veriš of miklum żsu- og ufsakvóta ķ hlutfalli viš žorsk.           

Į undanförnum vikum hef ég talaš viš sjómenn og śtgeršamenn į sušvesturhorni landsins um brottkast fiskafla į hafi śti. Nišurstöšurnar śr vištölunum birtast  hér ķ greininni en flestir višmęlendur óskušu nafnleyndar. Įstęšan er sś, aš sjómenn treysta sér ekki til aš tala um žessi mįl undir nafni, nema ķ undantekningartilvikum, m.a. af ótta viš aš missa vinnu sķna. Žetta er óskemmtilegt til frįsagnar en engu aš sķšur stašreynd. Fyrir nokkrum įrum gerši Morgunblašiš tilraun til aš fį sjómenn til aš tala um žennan vanda undir nafnleynd en žį voru žeir yfirleitt ófįanlegir til žess. Nś hefur žaš breyst, sennilega vegna žess aš sjómönnum ofbżšur žaš sem gerist į hafi śti. Samtölin viš sjómennina stašfesta frįsagnir, sem gengiš hafa manna į mešal um aš fiski sé hent ķ stórum stķl.            

Žaš kemur m.a. fram aš verulegur hluti undirmįlsfisks, t.d. žorsks undir 50 sm aš lengd, viršist ekki koma aš landi. Vitaš er og aš netabįtar landa nįnast einvöršungu lifandi blóšgušum fiski, žótt ekki sé hęgt aš vitja um daglega - og hluti aflans sé žį daušur ķ netunum. Lżsingar sjómanna į rįnyrkju į fjarmišum, eins og t.d. ķ Barentshafi, žar sem skip veiddu miklu meira en vinnslan um borš réš viš, eru hrikalegar. Auk Smugunnar nefna žeir śthafskarfann į Reykjaneshrygg og rękjuna į Flęmska hattinum. "Eftir eina bręluna voru 30 tonn ķ netunum hjį okkur. Žvķ var öllu hent", segir sjómašur ķ vištali. "Ég var į togara og viš lentum ķ žvķ aš taka žrjś eša fjögur hol af smįfiski. Žaš voru 20 tonn ķ hverju hali...

Žetta var allt lįtiš fara ķ sjóinn", sagši annar. "Rįnyrkja af verstu gerš var stunduš ķ Smugunni, ég varš vitni aš ósómanum. Daušur og śldinn žorskur flaut um allan sjó", eru allt dęmi um frįsagnir višmęlenda.   

ŚRTAKIŠ    

Ólķklegt er, aš slembiśrtak śr röšum sjómanna, sé besta ašferšin viš val į śrtaki.  Įstęšan er fyrrgreindur hvati sjómanna til aš greina rangt frį. Aš baki žvķ liggja tvęr įstęšur. Ķ fyrsta lagi hafa sjómenn, žar sem brottkast er ólöglegt, beinan hvata til aš gefa rangar upplżsingar.  Ķ öšru lagi hafa žeir mismunandi skošun į nśverandi fiskveišistjórnunarkerfi en sś skošun er lķkleg til aš lita svör žeirra.  Slembiśrtak er žvķ ekki hentug leiš og naušsynlegt er aš velja śrtakiš meš tilliti til žess aš ķ žvķ séu sjómenn sem lķklegir eru til aš greina rétt frį. Sś leiš var žvķ valin aš fį įbendingar frį Fiskistofu, Fiskifélagi Ķslands og śtgeršarmönnum um įreišanlega kandidata ķ vištöl.

Žį var jafnframt stefnt aš žvķ aš śrtakiš yrši 20-30 manns į höfušborgarsvęšinu og ķ nęsta nįgrenni. Alls nįšist aš taka nķtjįn vištöl og er žaš mat undirrtašs aš fjögur af žeim séu vart marktęk af żmsum įstęšum. Ķ raun byggjast nišurstöšurnar žvķ į fimmtįn vištölum. Almennt mį segja aš vištölin hafi fariš vel fram og flestir svörušu öllum spurningum sem fyrir žį var lagt. Vištölin fóru fram į żmsum stöšum s.s. kaffihśsum, skrifstofum, bryggjum og ķ heimahśsum.

Fęstir višmęlanda kęršu sig um aš koma fram undir nafni sérstaklega žeir sem voru starfandi sjómenn. Öšru mįli gegndi um žį sem eru annaš hvort fyrrverandi sjómenn eša yfirmenn. Śrtakiš var samansett į eftirfarandi hįtt: ·        fimm trillusjómenn·        tveir śtgeršastjórar·        fjórir togarasjómenn·        fjórir bįtasjómenn ( lķna og net )·        fjórir fyrrverandi sjómenn ( yfirmenn ) Ķ umfjölluninni hér į eftir er fjallaš um hvern flokk fyrir sig, bęši m.t.t. til žess sem ašilar ķ viškomandi śrtaki sögšu og eins hvaš ašrir sögšu um žį. Fyrst veršur žó fjallaš almennt um žęr tilgįtur sem rannsókninni er ętlaš aš svara.   

 

 

TILGĮTUR            

Įkvöršun sjómanns um hvort hann haldi eša fleygi fiski er, samkvęmt lķkaninu, grundvölluš af samspili eftirfarandi stęrša: Markašsverši fisksins, leiguverši kvótans ( fórnarkostnaši žess aš nżta kvóta ), kostnaši žess aš fleygja fiski eša aš vinna hann og koma honum į markaš. Ennfremur mį bśast viš aš ašrir žęttir spili stórt hlutverk eins og hvort sjómenn fįi samviskubit yfir žvķ aš henda fiski.   Markašsverš fisksinsSamkvęmt lķkaninu er fiski skipt ķ ólķka flokka sem hver hefur tiltekiš markašsverš. Hver flokkur hefur tiltekiš mengi einkenna, svo sem stęrš, sem ašgreinir hann frį öšrum flokkum. Į fiskmarkaši fer žessi flokkun eftir žyngd/stęrš fiskisins.

Tilgįtan er sś aš eftir žvķ sem veršmunurinn er meiri eftir stęršarflokkum žvķ meira sé hent af fiski. Įbatinn er meiri af žvķ aš kasta fiski viš slķkar ašstęšur en ella. Til aš komast ķ raun um hvort fyrrgreind tilgįta standist eru sjómenn spuršir aš žvķ hvort fiskverš hafi įhrif į žaš hvort fiski er hent. Fórnarkostnašur žess aš nżta kvótaLöndun fiskafla ķ kvótakerfi felur ķ sér kostnaš fyrir sjómanninn žar sem landašur afli gengur til lękkunnar į kvótaeign og takmarkar möguleika hans į aš landa į yfirstandandi kvótaįri. Žessi kostnašur hefur veriš skilgreindur sem fórnarkostnašur žess aš nżta kvóta og mį nįlga meš leiguverši kvóta..

Tilgįtan er aš eftir žvķ sem kvótaverš sé hęrra žvķ meira sé hent. SkilakostnašurSkilakostnšur nęr yfir allan kostnaš sem fellur į aflann frį žvķ hann er veiddur fram aš žvķ aš honum hefur veriš komiš ķ hendur kaupenda. Dęmi um žennan kostnaš er vinna sjómannsins viš aš slęgja eša blóšga aflann, ķsun og löndun. Tilgįtan er sś aš sjómašur hendi fiski svo lengi sem įbatinn er meiri en kostnašurinn viš brottkastiš Kostnašur žess aš henda fiskiBrottkast fiskafla felur ķ sér kostnaš fyrir sjómanninnn. Kostnašinum mį skipta ķ tvennt: beinan kostnaš sem er virši žeirrar vinnu sem felst ķ aš kasta fisknum og óbeinan kostnaš. Sį kostnašur er til stašar ef brottkast er bannaš meš lögum og viš žvķ liggja fjįrsektir, eša ef brottkast veldur mönnum samviskubiti, jafnvel mannoršsmissi. Sé žetta tilfelliš getur óbeinn kostnašur vegna brottkasts oršiš umtalsveršur.       

ALMENNT UM VIŠTÖLIN  

 

 

 

Žaš var einkennandi aš sjómenn vildu miklu fremur tala um hvernig sjómennn ķ annars konar śtgerš hegšušu sér fremur en žeir sjįlfir. Žess ber aš geta aš žaš dregur śr marktękni könnunarinnar hversu śrtakiš er einhęft hvaš varšar byggšadreifingu, ž.e. nįnast allt af sušvestur horninu. Žaš kom einnig skżrt fram  aš višmęlendur töldu rót vandans liggja ķ kvótakerfinu og menn vęru ķ raun neyddir til aš henda fiski. Brottkast vęri žvķ ekki sjómönnum aš kenna heldur kerfinu. Žaš er athyglivert aš geta žess ķ framhjįhlaupi aš ķ flestum vištalanna var einnig minnst į kvótasvindl.

Višmęlendur ķ stjórnsżslunni, sem eru reyndar fyrir utan śrtakiš, voru flestir į žvķ aš svindliš hefši minnkaš mjög mikiš ķ kjölfar nżrrar lagasetningar. Žar eru bķlstjórar m.a. geršir įbyrgir ef žeir fara ekki meš landašan afla į vigt. Flestir sjómanna voru žó į allt öšru mįli og töldu svindliš sķst hafa minnkaš. Almennt töldu žeir aš minni śtgeršir, sérstaklega fjölskyldufyrirtęki, stundušu žetta ķ miklu męli. Žį er um aš ręša lķnu- og netabįta sem eru śti 1-3 daga. Oft į tķšum er landaš aš nóttu til og hluta aflans keyrt beint inn ķ hśs.

Lagasetning um įbyrgš bķlstjóra skiptir žar litlu mįli žvķ žaš eru hvort eš er eigendur fyrirtękisins sem keyra bķlanna. Einn višmęlanda fullyrti aš öll fyrirtęki sem ęttu möguleika į slķku vęru aš gera žetta ķ dag. Žess mį geta aš viškomandi į sjįlfur slķkt fyrirtęki! Žetta vęri ekki mögulegt fyrir stęrri śtgeršarfyrirtęki žar sem miklu fleiri kęmu aš hverri löndun og žvķ erfišara aš fela verknašinn. Žegar talaš er um aš kvótasvindl hafi minnkaš žį geti žaš eingöngu byggst į žvķ aš mun fęrri lķnu- og netabįtar eru til nś en įšur. Annaš hefur ekki breyst.                                                                              

TRILLUSJÓMENN 

Trillusjómenn voru allir į žvķ aš brottkast vęri hlutfallslega minnst hjį žeim. Žeir višurkenndu žó flestir aš žeir hentu ķ einhverju magni en žaš skipti ekki eins miklu mįli žvķ sį fiskur vęri lķfvęnlegur. Togarasjómašur sem einnig hafši veriš töluvert į trillu benti žó į aš žaš vęri mjög misjafnt hvort trillufiskur tęki viš sér aš eftir aš honum vęri hent aftur ķ sjóinn. Hann leit žannig į aš žaš vęri žjóštrś hjį trillusjómönnum aš allur fiskur lifši sem hent vęri ķ sjó. Ķ raun vęri žetta ašferš trillusjómanna til aš réttlęta brottkast. Meirihluti višmęlenda var žó į öndveršri skošun.

Trillusjómenn voru duglegir aš benda į hversu alvarlegt brottkastvandamįliš vęri ķ öšrum geirum śtgeršar. Žeir töldu mjög miklu hent af togurum og einnig į lķnu- og netabįtum. Įstęšuna sögšu žeir vera aš žeir sjįlfir lentu ógjarnan ķ kvótažröng. Einfaldlega vegna žess aš žeir vęru meš lķtinn kvóta og veiddu lķtiš ķ hverri ferš. Žaš kęmi žvķ ekki til aš veiša miklu meira en sem nemur žeirra kvóta. Žeir sögšust jafnframt fylgjast mjög vel meš verši į mörkušum en žaš hefši ekki mjög mikil įhrif į brottkasthegšun. Ašrir tóku undir žessi ummęli og bentu į aš žaš vęru trillusjómenn sem kęmu meš smęstan fisk aš landi aš mešaltali.

Starfsmenn į fiskmörkušum stašfestu aš trillusjómenn kęmu meš töluvert af undirmįli ķ land. Ķ žvķ sambandi skipti ekki mįli hvort um vęri aš ręša žorsk, ufsa eša żsu. Žaš kom heim og saman viš frįsögn sjómannanna sjįlfra.            

 

Fęstir voru vissir um hver sektin vęri viš brottkasti, ž.e.a.s. ef žeir vęru stašnir aš verki, enda skipti žaš engu mįli - lķkurnar į aš vera stašinn aš verki vęru nįnast nśll.                                  

 SJÓMENN Į LĶNU- OG NETABĮTUM            

Óhętt er aš segja aš višmęlendur ķ žessum flokki hafi haft hvaš mestan įhuga į efninu. Žeir višurkenndu aš žeir hentu töluveršu magni af fiski, bęši vegna veršs į markaši og ekki sķšur vegna kvótastöšu. Ešli mįlsins samkvęmt hentu žeir mest ķ lok kvótaįrs žegar lķtiš vęri eftir af kvóta. Žeir töldu žaš ekki rétt aš žeir hentu hlutfallslega mestu. Vandi žessara bįta liggur ķ žvķ aš kvóti fyrir żsu og ufsa er of mikill ķ hlutfalli viš žorsk. Žess vegna lenda žeir išulega ķ vandręšum meš žorskinn žegar veiša į ašrar tegundir. Samkvęmt žeim vištölum sem ég tók reynist oft mjög erfitt aš veiša ufsa og żsu įn žess aš veiša töluvert af žorski meš.    

 

 

TOGARASJÓMENN            

Togarasjómenn voru sammįla um aš töluvert vęri um brottkast į togurum. Ekki vęri teljandi munur į hlutfalli brottkasts eftir tegundum hvort sem er aš ręša žorsk, żsu, ufsa eša karfa en žó ašeins minna af rękju og grįlśšu. Algengt var aš menn giskušu į 10% ķ fyrri hópnum en 5% ķ žeim sķšari. Žegar spurt var aš žvķ hver réši žvķ hverju vęri kastaš voru svörin misjöfn. Sumir tölušu um aš vaktstjórinn réši feršinni og gat veriš munur milli vakta hversu miklu var kastaš į sama skipinu. Į öšrum skipum var žaš skipstjórinn sem réš öllu og gaf skżr skilaboš um žaš hverju ętti aš kasta. Ašrir tölušu um aš ķ raun vęri žaš śtgeršin sem réši žessu öllu.

Śtgeršastjóri hjį stóru śtgeršafyrirtęki sagši žaš af og frį aš žeir gęfu fyrirskipanir um hverju ętti aš kasta. Sjómenn hlustušu einfaldlega ekki į žį og vildu fį borgaš fyrir aš kasta fiski. Sami ašili benti einnig į aš til vęri ķ dęminu aš skipstjórar hefšu ekki hugmynd um hversu miklu vęri fleygt. Sś įkvöršun vęri tekin nešar ķ pķramķdanum.    

 

 

 

SPURNINGAR SEM LAGŠAR VORU FYRIR SJÓMENN   

 

 

Ķ žessum kafla eru svör višmęlenda tekin saman. Fleiri spurningar voru lagšar fyrir žį en koma nišurstöšunni ekki viš meš beinum hętti.    

 

 

1.         Hversu reglulega fylgist žś meš veršžróun fisks į markašnum ?  

 

 

Allir višmęlendur fylgjast meš veršžróun fisks į markašnum. Fylgni viršist vera milli žess hve langan tķma menn eru śti į sjó og hversu reglulega žeir fylgjast meš verši į markašnum. Svörin velta žó į żmsu s.s. hvort um beina sölu er aš ręša eša hvort hśn fer ķ gegnum markaš. Almennt mį segja aš trillukarlar fylgist mjög grannt meš veršžróun frį degi til dags. Sömu sögu er aš segja af stjórnendum fyrirtękja en hins vegar eru togarasjómenn ekki eins vel meš į nótunum. Žaš skżrist af žvķ aš lengri tķmi lķšur milli sölu į markaši hjį žeim en öšrum.   

 

 

2.         Telur žś aš fiskverš hafi įhrif į žaš hvort fiski er hent ?   Žaš voru allir sammįla um aš fiskverš hefši töluverš įhrif į žaš hvort fiski er hent. Augljóslega borgar sig ekki aš koma meš veršlausan fisk aš landi. Annaš var uppi į teningnum varšandi mismunandi verš eftir stęršarflokkum. Svo virtist sem bįtasjómenn vęru best meš į nótunum hvaš žaš varšar. Togarasjómenn tölušu t.d. um aš žeir vissu hreinlega ekki hvort žeir gręddu eitthvaš sjįlfir į žvķ aš henda fiski eša hvort žaš vęri bara śtgeršin. Žeim tilfellum fer fjölgandi žar sem sjómenn krefjast žess aš fį borgaš fyrir aš henda fiski.   

 

 

3.         Fylgist žś meš verši į kvótamörkušum ?  

 

 

Sjómenn fylgjast yfirleitt lķtiš meš verši į kvótamörkušum nema žį sem įhugamenn.  Stjórnendur fyrirtękja fylgjast meš kvótaverši. Žeir sjómenn sem hafa lent ķ žvķ aš taka žįtt ķ kvótakaupum, svo nefnt kvótabrask, eru hins vegar mjög vel inn ķ žvķ sem gerist į kvótamörkušum.   

 

 

4.         Telur žś aš kvótaverš hafi įhrif į brottkast ?  

 

 

Allir voru sammįla um aš kvótaverš hefši įhrif į brottkast žegar śtgerš stęši ķ kvótakaupum į annaš borš. Kvótaverš hefur t.a.m. lķtil sem engin įhrif į brottkast į trillubįtum. En ķ annarri śtgerš hefur kvótaverš įhrif. Ef leiguverš vęri t.a.m. lįgt žį vęri žaš ekkert tiltökumįl žótt veitt vęri umfram kvóta. Hins vegar segir žaš sig sjįlft aš ef leiguverš vęri lįgt į einhverjum tķmapunkti mundi žaš hękka snarlega ef fyrrgreindur verknašur vęri hagkvęmur. Samkvęmt hagfręšinni getur kvótaverš aldrei veriš "lįgt".   

 

 

5.         Fęr sjómašur samviskubit yfir žvķ aš kasta fiski ?  

 

 

Engin višmęlenda hafši gaman af žvķ aš henda fiski. Margir trillukarlanna tölušu žó aš žaš vęri ķ  lagi į mešan fiskurinn lifši. Aš žeirra mati lifši nįnast allur fiskur sem žeir hentu. Öšru mįli gegndi meš ašra sjómenn, t.d. togarasjómenn, žeir voru ekki kįtir meš aš ganga um aušlindina eins og žeir geršu. Almennt fį menn samviskubit yfir aš henda fiski.  

 

 

 

6.         Telur sjómašur lķklegt, hendi hann fiski, aš vera stašinn aš verki ?  

 

 

 

Menn voru sammįla um aš žaš vęri nįnast śtilokaš aš vera stašinn aš verki. Eftirlitiš vęri nįnast ekki neitt.   

 

 

7.         Telur žś žann fisk sem kastaš er lķfvęnlegan ?  S

amkvęmt rannsóknum er tališ aš fiski sem hent er į trillum lķfvęnlegur og eru flestir sammįla um žaš.   

 

 

 

8.         Telur žś aš brottkast fiskafla hafi įhrif į vöxt og višgang aušlindarinnar ķ framtķšinni ?  

 

 

 

Žaš er aušvitaš žannig aš engin einn mašur veit nįkvęmlega hvaš miklu er hent. Flestir byggja skošanir sķnar į sögum sem žeir heyra hingaš og žangaš. Ķ stuttu mįli voru sjómennirnir allir į žvķ aš brottkast hefši töluverš įhrif į vöxt og višgang aušlindarinnar en ašrir voru meira ķ vafa. Enginn nefndi žó aš žetta vęri til góšs.  

 

 

9.         Er almenna reglan sś aš sjómašur hendi fiski vegna žess aš lķklegt er aš veršhęrri fiskur veišist ķ stašinn ?  

 

 

Žaš eru til nokkrar įstęšur fyrir brottkasti. Žetta er almenna reglan žegar t.d. undirmįli eša drasli er kastaš. Žessi hugsun liggur einnig til grundvallar žegar heilu skipsförmunum er kastaš ķ Smugunni. Žetta į hins vegar ekki viš žegar fiski er hent vegna žess aš śtgerš er komin ķ kvótažröng.  

 

 

 

10.       Er almenna reglan sś aš sjómašur hendir fiski vegna žess aš žaš borgar sig ekki aš koma meš hann ķ land ?  

 

 

Žetta er grundvallaratriš ķ brottkastvandamįlinu. Fiski er hent vegna žess aš žaš borgar sig ekki aš koma meš hann ķ land.  

 

 

 

11.       Breytist brottkasthegšun žegar skipiš er aš fyllast ?  

 

 

 

Eins og viš var aš bśast veltur svariš viš žessari spurningu algerlega į žvķ hvernig fiskast žį stundina. Ef žaš er ekkert aš fiska žį er litlu hent en hins vegar mjög miklu ef fiskur er um allan sjó. Ešlilegt er aš velja meira śr aflanum viš slķkar ašstęšur.  

 

 

12.       Henda menn meiru žegar vel fiskast ?  

 

 

 Sjį spurningu 11.  

 

 

Telur žś aš brottkast hafi aukist į sķšast lišnum įrum ?  

Sjómenn voru į žvķ aš hlutfallslega hefši žaš aukist. Žį eru menn aš tala um tķmann eftir aš heildarkvóti ķ žorski var skorinn mjög mikiš nišur.    

13.     Telur žś aš brottkast hafi aukist į sķšast lišnum įrum ?  

 

 

 

Menn voru į žvķ aš hlutfallslega hefši žaš aukist. Žį eru menn aš tala um tķmann eftir aš heildarkvóti ķ žorski var skorinn mjög mikiš nišur.  

 

 

14.       Telur žś aš žaš sé markašur fyrir žann afla sem kastaš er ?  

 

 

Žaš er ekki markašur fyrir drasliš en stundum fyrir undirmįliš. Stjórnandi ķ stóru śtgeršarfyrirtęki benti į aš įkvešiš hefši veriš aš hirša skrįpflśru og langlśru ķ sķnu fyrirtęki. Žetta var žeirra śtspil til aš ganga betur um aušlindina. Aflinn hjį žeim var žó aldrei meiri en svo aš fyrirtęki fékk ekki śthlutašan kvóta žegar umręddar tegundir komu inn ķ kvótakerfiš į nśverandi fiskveišiįri. Žaš leišir einfaldlega til žess aš nś er žessum tegundum hent hjį fyrirtękinu.  

 

 

 

15.       Er įstęša til aš ętla aš brottkasthegšun sé mismunandi eftir tegundum?  

 

 

 

Brottkasthegšun er ekki mismunandi eftir tegundum. Hins vegar liggur žaš alveg ljóst fyrir aš žorski er hent ķ miklu magni vegna kvótastöšu. Žaš er mjög sjaldgęft aš menn lendi ķ vandręšum meš ašrar tegundir hvaš varšar kvótastöšu.  

 

 

 

16.       Hver tekur įkvöršun um brottkast ?  

 

 

Menn sögšu žaš vera mjög misjafnt. Stundum vęri žaš sį sem vęri meš gogginn og stundum viškomandi vaktstjóri. Stašreyndin er žó aušvitaš sś einhver yfirmašur hefur sagt žeim hverju skuli henda og hverju ekki. Yfirleitt voru žaš žó žeir sem voru hęrra settir eins og stżrimašur og skipstjóri sem gįfu fyrirmęlin beint.      

 

 

 

17.       Telur žś aš kvótakerfiš żti undir brottkast ?  

 

 

Allir voru sammįla um aš kvótakerfiš żtti undir brottkast. Žeir töldu aš ķ sóknarmarki kęmu menn meš allan afla aš landi. Žegar tališ barst aš brottkasti ķ śthafsveišum töldu menn önnur lögmįl liggja žar aš baki. Tökum sem dęmi ķsfisktogara ķ Smugunni. Žegar lķšur į seinni hlutann ķ tśrnum hafa einungis veišst 20 tonn. śtgeršin stendur frammi fyrir žeirri spurningu hvort žaš eigi aš fara heim meš aflann eša henda honum ķ sjóinn og byrja upp į nżtt.  

 

 

 

18.       Telur žś aš brottkast sé meira ķ kvótakerfi heldur en ķ sóknarmarki ?  

 

 

 

Žaš er mjög svipaš hvaš varšar undirmįl og drasl ķ hvoru kerfi fyrir sig. Hins vegar er engu hent ķ sóknarmarki vegna žess aš menn lenda ķ kvótažröng.  

 

 

 

PRÓFUN Į TILGĮTUM  

 

 

 

Margt bendir til žess aš nįnast allir sjómenn fylgist meš markašsverši fisks. Ešlilega veltur įhuginn žó aš žvķ hversu miklu mįli žaš skiptir fyrir viškomandi sjómann . Fyrir trillusjómann sem landar sķnum afla į markaš skiptir žaš mjög miklu mįli. Ekki er žó hęgt aš fullyrša hvaš veršsveiflur stušli aš auknu brottkasti en. Svipaša sögu er aš segja af bįtasjómönnum, ž.e. žeir fylgjast mjög vel meš fiskverši į mörkušum og višurkenndu aš veršhękkun stęrri fisks żtti undir brottkasttilhneigingu.

Togarasjómenn voru hins vegar ekki eins vel meš į nótunum enda var svo aš skilja aš žeir vęru ekki vissir hver žaš vęri sem gręddi mest į brottkasti.           

Hęrra kvótaverš stušlar aš aukinni brottkasttilhneigingu samkvęmt framburši višmęlenda. Menn voru į einu mįli um žaš.  Hins vegar er žaš mismunandi eftir hópum hve stór įhrifin verša og virtust žau einna minnst hjį trillusjómönnum.     

 

 

 

NIŠUSTÖŠUR DREGNAR SAMAN  

 

 

 

Margt bendir til žess aš fiski sé hent ķ öllum geirum śtgeršar. Eftir aš hafa rętt viš sjómenn tel ég nokkuš ljóst hvernig landiš liggur ķ umgegni um aušlindina. Ef viš byrjum į trillusjómönnum žį henda žeir stęrstum hluta undirmįls. Žaš er žó bót ķ mįli aš undirmįliš er lķfvęnlegt žegar žvķ er kastaš. Sjómenn ķ trilluśtgerš lenda ekki ķ kvótažröng nema aš mjög litlu leyti og henda žvķ nįnast engu af žeim sökum. Öšru mįli gegnir um sjómenn į netabįtum.

Žeir eiga žaš til ķ mjög rķkum męli aš lenda ķ kvótažröng og lenda žvķ oft ķ žvķ aš henda mešaafla sem žeir hafa ekki kvóta fyrir. Auk žess henda žeir undirmįli. Įstęšuna fyrir žvķ aš žeir lenda ķ kvótažröng segja žeir rangt hlutfall af kvóta fyrir żsu og ufsa m.t.t. žorsks. Žaš lęšist óneitanlega aš manni sį grunur aš śtgeršamenn žessara bįta sęki ekki nógu markvisst meš žaš ķ huga hvernig kvótinn er samansettur hjį žeim.

Žaš er til aš mynda yfirleitt allt of lķtiš eftir af žorskkvóta žegar hugaš er aš veišum į öšrum tegundum. Žaš er erfitt aš segja hvort skip er gerš śt meš slķkum hętti vķsvitandi eša ekki. Ekki žarf aš fjölyrša um žaš aš fęstir, sem stunda žessa śtgerš, eru hlynntir kvótakerfinu.

Hinu mį heldur ekki gleyma aš śtgeršir standa frammi fyrir flóknara hįmörkunarvandamįli heldur en žęr geršu įšur. Žaš kallar į višameiri įętlanir um hvernig skuli haga śtgerš įkvešinna skipa heldur en įšur fyrr. Ef til vill er žaš hluti af brottkast vandamįlinu.               

Lķkt og į smįbįtum og netabįtum er undirmįli kastaš į togurum. Fiski er einnig kastaš į togurum žegar um kvótažröng er aš ręša en žó eru mįlin ašeins flóknari en gerist į netabįtum. Ķ kjölfar mikillar sameiningar ķ sjįvarśtvegi er algengt aš hvert fyrirtęki eigi nokkra togara og ž.a.l. töluvert magn af kvóta.

Žannig mį fęra rök fyrir žvķ aš togarar hjį stóru śtgeršarfyrirtęki séu ķ innbyršis samkeppni um kvóta fyrirtękisins og žvķ ķ raun į sóknarmarki. Hver og einn togari lendir žvķ sķšur ķ kvótažröng en ella žvķ aušvelt er aš fęra kvóta milli skipa. Auk žess hafa fróšir menn tjįš mér aš góš samskipti séu milli stóru śtgeršarfyrirtękjanna og lķtiš mįl aš fį lįnašan kvóta ef žvķ er aš skipta.

Žetta er möguleiki sem netabįtum stendur sjaldnast til boša. Žvķ hefur veriš haldiš fram aš brottkast sé sķst minna ķ sóknarkerfi og hafa menn bent į śthafsveišar ķ žvķ skyni, t.d. Smuguna. Višmęlendur mķnir stašfestu žessar kenningar. Žaš liggur žó ljóst fyrir aš į śthafsveišum er um ašra tegund af brottkasti aš ręša heldur en į Ķslandsmišum. Tökum sem dęmi ķsfisktogara sem er meš 10 tonn eftir sex daga veišar.

Śtgeršin stendur frammi fyrir žeirri įkvöršun aš sigla meš aflann ķ land įšur en hann skemmist eša henda öllu śtbyršis og hefja veišar aš nżju og vona aš aflinn verši meiri. Višmęlendur stašfestu aš žessi staša hefši oft komiš upp og nęr undantekningalaust hefši öllu veriš kastaš ķ sjóinn og byrjaš upp į nżtt. Ķ tilfellum sem žessum skiptir varla mįli hvort um er aš ręša sóknarkerfi eša kvótakerfi heldur er žaš fjarlęgšin frį löndunarstaš sem skiptir mįli.            

Svipaša sögu er aš segja um frystitogara og ķsfisktogara nema śtgeršin stendur ekki frammi fyrir žvķ aš afli skemmist į fjarlęgum mišum. Žaš hefur žó komiš fram ķ vištölum aš brottkasthegšun beytist žegar lķšur į tśrinn, sérstaklega ķ góšu fiskirķi og skipiš aš fyllast.

Žé er meiru hent og jafnvel rżmt fyrir stęrri fiski ķ lestum skipanna. Žaš kom žó einnig fram aš sjómenn eru farnir aš krefjast žess ķ fleiri og fleiri tilfellum aš fį aukalega borgaš fyrir alla aukavinnu viš brottkast. Ķ raun er žaš ekki svo aš śtgeršin hafi sjómenn algerlega į valdi sķnu.

[1] Vištal ķ Morgunblašinu ķ Jśnķ 1995

[2] Įrsskżrsla Hafrannsóknunarstofnunar 1988

[3] Morgunblašiš ķ Janśar 1990


Munchhausenarnir ķ rķkistjórn Ķslands og Hafró.

Sannspįr mašur Kristinn H. Gunnarsson, enda einn merkasti og öflugasti stjórnmįlamašur samtķmans:
galdur
Annó; 1992:
Žaš sem stendur upp śr allri umręšunni um nišurskurš į žorskveiši nęsta fiskveišiįrs er aš stjórnkerfiš er handónżtt. Žegar skerša į žorskkvótann verulega en ašrar kvótategundir ekki veldur stjórnkerfiš žvķlķkri mismunun milli śtgeršarstaša aš stjórnmįlamenn sjį ekki śt śr žeim vanda.
Tillögur Hafrannsóknarstofnunar žżša aš aflaheimildir į Vestfjöršum skeršast um rśm 11% en aukast um 1,15% ķ Reykjavķk svo dęmi séu tekin. Žaš er, skellurinn af minnkandi žorskveiši lendir į sumum en öšrum ekki. Nišurskuršur žorskveiša hefur hlutfallslega sömu įhrif hvort sem įkvöršunin veršur 175 žśs. tonn, 190 žśs. eša einhver önnur tala lķtiš eitt hęrri.

Žetta veršur betur ljóst žegar athugaš er hvaš sjįvarśtvegur er stór žįttur ķ atvinnulķfi einstakra staša og kjördęma. Ķ Reykjavķk er hlutur sjįvarśtvegs einungis 3% af įrsverkum og žar er žorskurinn ašeins um 24% af aflanum skv. tölum vegna įrsins 1990. Žrišjungs nišurskuršur žorskkvóta ķ Reykjavķk žżšir lķklega vel innan viš 1% fękkun įrsverka eša um 100. Žaš er hverfandi į vinnumarkaši sem er 47.140 įrsverk. ķ Hafnarfirši er sjįvarśtvegur innan viš 8% įrsverka og žar er žorskaflinn um 40% af afla Hafnfiršinga.
Į bįšum žessum stöšum eru uppistašan veiši į öšrum kvótategundum en žorski og aukin veiši į žeim er fljót aš eyša įhrifum af nišurskurši į žorski. Ašrir stašir į höfušborgarsvęšinu, Kópavogur, Garšabęr, Seltjarnarnes, Bessastašahreppur og Mosfellsbęr, eru žannig settir aš varla er hęgt aš tala um sjįvarśtveg žar. Įhrif af miklum nišurskurši ķ žorskveišum yršu hverfandi į höfušborgarsvęšinu.

Annaš yrši uppi į teningnum vķša į landsbyggšinni. Į Vestfjöršum eru įrsverk ķ sjįvarśtvegi frį 30-60% į śtgeršarstöšum žar og žorskurinn er 50-70% af aflanum. Žar eru störfin vegna veiša og vinnslu į žorski mjög mörg og störfin ķ öšrum atvinnugreinum tiltölulega fį. Įhrifin af miklum nišurskurši ķ žorskveišum yršu gķfurleg.

 
Bśseturöskun meš handafli.

Ef beita į kvótakerfinu viš žessar ašstęšur jafngildir žaš įkvöršun um aš fękka fólki į landsbyggšinni og fjölga žvķ į höfušborgarsvęšinu. Žeir stjórnmįlamenn sem einungis vilja skerša žorskkvótann en ekki gera ašrar rįšstafanir til aš breyta įhrifunum af žeirri sömu įkvöršun um stórfellda bśseturöskun į nęstu įrum.
Sś stefna er framkvęmd meš žvķ aš beita stjórnkerfi kvótans, žaš er meš handafli, en er ekki afleišing žess aš nįttśruleg skilyrši vestfirskra sjįvarplįssa hafi breyst til hins verra umfram ašra staši. Helstu veišisvęši žorsks eru enn fyrir utan Vestfirši eins og veriš hefur hingaš til. Žaš hefur ekkert breyst og mun ekki breytast.

 
Stjórnkerfi peninganna.

Fiskveišistjórnunin, sem tekin var upp 1984, hefur ekki skilaš okkur skynsamlegri sókn ķ žorskinn. Öll įrin frį 1984 til 1990 var veitt langt umfram tillögur fiskifręšinga, allt upp ķ 60% eitt įriš. Kvótakerfiš er ķ ešli sķnu ekki fiskveišistjórnun heldur skömmtunarkerfi réttinda sem gengur kaupum og sölum. – Ķ žvķ er fiskurinn ekki ašalatrišiš heldur peningarnir. Žaš hefur aš meginmarkmiši aš įvaxta peninga en ekki varšveita fiskistofna.
Kvótakerfi hefr vķšar veriš reynt, t.d. ķ EB. Framkvęmdastjórn EB sendi frį sér skżrslu ķ desember sl. um framvindu sjįvarśtvegsstefnu EB. Žar kemur fram aš markmišiš meš stefnunni „hefur frį upphafi veriš aš tryggja skynsamlega nżtingu fiskistofna“ en nišurstašan er: „Ķ skżrslu framkvęmdastjórnarinnar kemur m.a. fram aš taka verši nśverandi kvótakerfi til endurskošunar žar sem kerfiš hefur orsakaš nįnast stjórnlausa įsókn ķ fiskistofna og aš mikiš af undirmįlsfiski er hent fyrir borš meš žeim afleišingum aš sumir stofnarnir séu nś ašeins um 15% af žvķ sem žeir voru fyrir 20 įrum“ og „į žeim tķma sem lišinn er frį samžykkt sjįvarśtvegsstefnunnar, hafa helstu vandamįl sem stešjaš hafa aš sjįvarśtvegi ķ EB veriš hrun fiskistofna.“ Žetta kemur fram ķ skżrslu utanrķkisrįšherra til Alžingis um utanrķkismįl frį mars 1992.

Stašan er žannig aš ekki er hęgt aš gera hvort tveggja ķ senn aš śthluta veiši skv. kvótakerfinu og višhalda byggšinni. Til žess er of litlu aš skipta. Öšru hvoru verša menn aš fórna, kvótakerfinu eša landsbyggšinni. – Flóknara er žaš ekki. Fyrir mér er vališ einfalt, stjórnkerfi er fyrir fólk en ekki öfugt. Vandamįl sjįvarplįssa žar sem helsta śtgeršarfyrirtękiš er aš fara į hausinn er ekki gjaldžrotiš sjįlft, žótt erfitt sé, heldur hitt aš rétturinn til aš sękja į mišin er til sölu hvert į land sem er. Vandamįliš er stjórnkerfiš en ekki fólkiš sem bżr ķ sjįvarplįssunum. Žaš žarf meiri sögumann en Münchhausen til aš sannfęra žjóšina um annaš.

Kristinn H. Gunnarsson


DV 28. jślķ 1992

Žökk sé sóknardagakerfinu.

bibleŽaš er greinilegt aš stjórn fiskveiša og hversu réttlįtt eša ranglįtt hśn er ķ viškomandi löndum getur haft įhrif į hegšun almennings. Kęmi ekki į óvart aš löghlżšni fęreyinga stafaši af stórum hluta af sanngjörnu fiskveišistjórnunarkerfi og hversu almenn sįtt rķkir um žaš. Žaš skiptir jś mįli ķ litlum veišimannasamfélögum eins og į Ķslandi og ķ Fęreyjum hvernig veišum er stjórnaš og hversu sanngjörn skiptingin er į milli almennings og hinna żmisa žjóšfélagshópa. Ķsland fęr falleinkun ķ žessu samhengi samkvęmt viškomandi könnun enda viš žvķ aš bśast.
mbl.is Fęreyingar haga sér manna best
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Hefur Samfylkingin svikiš kjósendur sķna ?

Jóhann Įrsęlsson alžingismašur snarvendir seglunum og siglir hrašbyr til hafnar LĶŚ:

dddddddIllugi Gunnarsson skrifar grein ķ Fréttablašiš sl. sunnudag. Greinin er skrifuš śtfrį žeirri sannfęringu hans aš séreign į aušlindum sé lausn allra vandamįla og skili žegar upp er stašiš mestum arši til allra, bęši śtgeršarinnar ķ landinu og samfélagsins ķ heild.

Rökstušningur Illuga fyrir žessari sannfęringu hans er fólginn ķ almennum stašhęfingum um aš menn eša fyrirtęki nżti best viškomandi aušlindir ef žeir hafi séreignarrétt į žeim. Žegar žessi rök eru skošuš žarf aš hafa žaš ķ huga aš śtgeršarmenn į Ķslandi hafa meš svoköllušu frjįlsu framsali veiširéttar ķgildi eignarhalds į tiltekinni prósentu af viškomandi fiskistofni.

 Fyrirkomulagiš felur žaš hins vegar ķ sér aš hver fiskistofn sem heild er ķ sameign žeirra. Aflahlutdeildin markar svo hve mikiš hver žeirra fęr aš veiša śr sameigninni. Śtgeršarmenn eiga ekki skilgreindar hjaršir į veišislóšinni. Žess vegna keppa žeir sķn į milli um aš nį veršmętustu fiskunum śr hjöršinni.

Žessi stašreynd gerir almennar fullyršingar Illuga og annarra skošanabręšra hans um kosti séreignar į veiširétti marklausar. Žessi vandi, aš śtgeršarmenn berjast hver sem betur getur um veršmętustu fiskana, er óhjįkvęmilegur galli į aflamarkskerfinu og veldur brottkasti og vondri umgengni um veišislóšir.

 Viš žessu er brugšist meš grķšarlegu eftirliti og höršum višurlögum stjórnvalda en žvķ mišur er įrangur žess eftirlits ekki góšur. Ef rök Illuga hefšu einhverja innistęšu vęri enginn slķkur vandi į feršinni. En reynslan hefur afsannaš žau enda er ekki um eiginlega séreign aš ręša svo žaš var ekki viš žvķ aš bśast. Gallar aflamarkskerfisins til fiskveišistjórnunar eru fólgnir ķ kerfinu sjįlfu en hafa ekkert meš fyrirkomulag eignarhaldsins aš gera.

Aflamarkskerfiš stendur hvorki eša fellur meš séreign į veiširétti. Žvķ veršur hins vegar aš stjórna af festu og byggja reglur žar um į grunni bestu žekkingar meš fullu tilliti til žeirrar praktķsku reynslu sem fęst af einstökum stjórnunaržįttum. Žaš sama į hér viš, hvernig sem eignarhaldinu į veiširétti er hįttaš.

Žó aš aflamarkskerfiš hafi żmsa galla og ekki séu góš rök fyrir žvķ aš beita žvķ viš allar veišar telur Samfylkingin aš ekki hafi komiš fram betri leiš til aš stjórna sókn ķ žį fiskistofna sem mest er sótt ķ. Samfylkingin hefur žess vegna byggt tillögur sķnar į žvķ aš stušst verši įfram viš aflamarkskerfiš.

Markmiš tillagnanna er aš žjóšareign į aušlindum sjįvar verši ótvķręš og mešferš aflaheimilda ķ samręmi viš mešferš annarra aušlinda ķ žjóšareign.

Veiširéttindi verši skżrt afmörkuš og tķmabundin. Śtgeršarmönnum verši tryggt fullt jafnręši til śthlutunar veiširéttar. Breytingarnar tryggi śtgeršinni starfsgrundvöll til framtķšar og žann friš sem forystumenn hennar og žjóšin hafa kallaš eftir.

Breytingin valdi sem minnstri röskun ķ greininni og ķžyngi śtgerš ķ landinu ekki um of fjįrhagslega. Žessum markmišum er öllum hęgt aš nį į grundvelli aflamarkskerfisins og tryggja jafnframt sameign žjóšarinnar į aušlindum sjįvar. Til žess eru fleiri en ein leiš fęr og Samfylkingin hefur lżst sig reišubśna til vķštęks samstarfs viš śtfęrslu žeirra.

Höfundur er alžingismašur. Ath; grein śr Fréttablašinu 22.02.2007.


Hver ber įbyrgš į žvķ aš ljśga ķ Joe Borg ?

Fiskveišireglur Evrópusambandsins hvetja til brottkasts og eru sišferšilega rangar, segir Joe Borg ķ vištali viš višskiptaritiš Financial Times. Hann hyggst ķ nęsta mįnuši hefja barįttu gegn žessu og leggja fram tillögur um róttękar breytingar į kerfinu.

Borg kvešst bśast viš mikilli andstöšu gegn breytingunum en ašeins sé um tvennt aš velja; hrun fiskistofnanna ķ Noršursjó eša breyttar reglur. Nś sé allt aš 90% aflans ķ hverri veišiferš į Skotlandsmišum hent, smįfiski og ungfiski. Samtals sé hent um 880.000 tonnum į įri ķ Noršursjónum. Til samanburšar sé brottkast aš mešaltali į heimsvķsu um 8% og um 4% hjį Ķslendingum og Noršmönnum. 

Einar K. Gušfinnsson sjįvarśtvegsrįšherra segir ekki koma į óvart aš Borg boši žessar breytingar. Ķ Evrópusambandinu sé bannaš aš koma meš undirmįlsfisk aš landi og fyrir skömmu hafi fulltrśi Joe Borg veriš hér aš kynna sér ķslenskar reglur. Rįšherra neitar žvķ ekki aš viss višurkenning į ķslensku reglunum felist ķ bošskap sjįvarśtvegsstjórans:


Ekki seinna vęnna:

Sķšasta lošnuvertķšin ?

deyjandi

Vonandi aš nżrri rķkistjórn aušnist aš taka löngu tķmabęra įkvöršun um aš stöšva lošnuveišar ķ eitt skipti fyrir öll eins og gert hefur veriš ķ nįnast öllum sišmentušum löndum žar sem įbyrg umgengni um lķfrķki hafsins er ķ hįvegum höfš. Lošnuveišar eru glępur gagnvart öllu lķfrķki hafsins og fólkinu ķ sjįvarbyggšunum. Lķfrķki hafsins žarf naušsynlega į lošnunni aš halda en hśn er ekki til handa grįšugum ofstękismönnum svokallašra ofur skuldsettra brotajįrns og tortżminga śtgerša.


mbl.is Verš į lošnuafuršum ķ sögulegu hįmarki
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Aušur Vésteinsdóttir var mikil kona.

vķkingarEyjólfur hefur žį tališ silfriš en Aušur męlti: "Ķ engan staš er féš minna eša verra en žś hefur sagt. Og mun žér nś žykja eg heimilt eiga aš gera af slķkt er mér sżnist."

Eyjólfur tekur žvķ glašlega og baš hana aš vķsu gera af slķkt er hśn vill.

Aušur tekur nś féš og lętur koma ķ einn stóran sjóš, stendur hśn sķšan upp og rekur sjóšinn meš silfrinu į nasir Eyjólfi svo aš žegar stekkur blóš um hann allan og męlti: "Haf nś žetta fyrir auštryggi žķna og hvert ógagn meš. Engin von var žér žess aš eg myndi selja bónda minn ķ hendur illmenni žķnu. Haf nś žetta og meš bęši skömm og klęki. Skaltu žaš muna, vesall mašur, mešan žś lifir aš kona hefur bariš žig. En žś munt ekki aš heldur fį žaš er žś vildir."


Virkjun Žjórsįr.

Virkjun Einars Benediktssonar viš Bśrfell 

bśrfellĮ įrunum 1915 -1917 dvaldist hér į landi norski vélfręšingurinn Gotfred Sętersmoen viš rannsóknir į Žjórsįrsvęšinu. Hann kom hingaš til lands aš tilhlutan Fossafélagsins Tķtans sem Einar Benediktsson skįld stofnaši įsamt fleirum. Sętersmoen setti nišurstöšur sķnar fram ķ skżrslu žar sem m.a. er lżst hugmyndum um virkjun Žjórsįr viš Bśrfell. Skyldi mestur hluti raforkunnar notašur viš įburšarframleišslu. Sętersmoen gerši rįš fyrir fimm virkjunum ķ Žjórsį frį Urrišafossi upp fyrir Bśrfell og einni virkjun ķ Tungnaį, Hrauneyjafossvirkjun. Skyldi sś viš Bśrfell verša langstęrst. Ętlunin var aš stķfla Žjórsį viš Klofaey og veita vatninu um opna skurši ķ Bjarnarlón aš inntaksstķflu ķ Sįmsstašaklifi.

Į įrunum ķ kringum 1960 var ķ fullri alvöru kannaš hvort rįšast ętti ķ stórvirkjun ķ Žjórsį. Slķk virkjun yrši afar hagkvęm ef góš nżting į henni fengist frį upphafi. Almenn notkun rafmagns ķ landinu jókst alltof hęgt til aš gera Bśrfellsvirkjun aš fżsilegum kosti žį. Var žvķ fljótlega hugaš aš mögulegri stórišju ķ landinu sem nżtt gęti verulegan hluta framleišslunnar frį upphafi. Ekki munu Ķslendingar sjįlfir hafa treyst sér til aš hasla sér völl į žvķ sviši. Įriš 1961 var Stórišjunefnd sett į laggirnar til aš kanna möguleika į aš semja viš erlenda ašila um rekstur stórišju į Ķslandi. Samtķmis žessu fóru fram miklar undirbśningsrannsóknir aš virkjun viš Bśrfell. Žaš fór sķšan saman įriš 1966 aš geršur var samningur um įlbręšslu svissneska fyrirtękisins Swiss Aluminium Ltd. ķ Straumsvķk og aš įkvešiš var aš rįšast ķ virkjun viš Bśrfell. Skyldi hvort tveggja hefja starfrękslu į įrunum 1969 -1972. Meš žessu móti tókst jafnframt aš sjį hinum almenna raforkumarkaši fyrir hagkvęmri raforku.


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband